- Kornelija Mykolaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Neturint metodologijos šalies gyvulių augintojai negali įvertinti, kokių nuostolių patyrė per šią vasarą Europą kamavusią sausrą. Tuo tarpu Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Arūnas Svitojus sako, kad Lietuvos valstybinės institucijos šiuo atveju turėtų dirbti efektyviau, nes kitos aplinkinės šalys patirtus nuostolius įvardija pateikdamos tikslius skaičius.
Kaip Eltai sakė Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos prezidentas Vygantas Šližys, už išdegusią žolę gyvulių augintojams kompensacijos nemokamos.
„Už rugius, už kviečius moka, o jeigu tau išdegė žolė, lyg ir nėra metodikos apskaičiuoti nuostolius, nors ūkininkas ir sėja. Biržoje yra grūdai, tai tą kainą galima apskaičiuoti, o pašarų, žolės, šienainio nėra“, - kalbėjo V. Šližys.
Jo teigimu, nauja metodika turėtų atsirasti, nes jos neturint gyvulių augintojai yra skriaudžiami, kai norint turėti gerą pašarą reikia žolę sėti, atnaujinti laukus.
Tuo metu A. Svitojus Eltai sakė, kad visiškai įmanoma nuostolius ir gyvulių augintojams skaičiuoti realiais skaičiais.
„Mes dalyvavome Šiaurės šalių susitikime ir kalbėjome apie sausrą. Dalyvavo Lietuvos, Danijos, Švedijos, Suomijos, Latvijos šalys. Mes (nuostolius, - ELTA) vertiname procentais, jie - skaičiais. Ypač Suomija pasakė, kiek mėsos, daržovių, grūdų sektoriai patyrė nuostolių ir kokia jiems reikalinga pagalba“, - akcentavo ŽŪR pirmininkas.
Anot jo, valstybinės institucijos turėtų efektyviau reaguoti į ŽŪR prašymus teikti informaciją, o to pirmiausia turėtų imtis Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).
„Tam gali pasitelkti Agrarinės ekonomikos institutą, bet jiems reikia suformuluoti klausimus, taip pat universitetas. Mes kaip savivalda galime taip pat padėti, bet čia bus kitų funkcijų atėmimas“, - sakė A. Svitojus.
Pasak jo, svarbu įvertinti ne tik šių ir praėjusių metų pasekmes, bet ir ateinančių metų rizikas bei joms ruoštis.
Kalbėdamas apie patirtus nuostolius, A. Svitojus sakė, kad Pietų Lietuvoje - Kaune, Vilkaviškyje, Marijampolėje - situacija buvo sunkesnė, nes ten iškrito mažiau kritulių. Dar labiau nukentėjo Dzūkija, kurioje vyrauja smėlėtas dirvožemis, o lijo taip pat negausiai. Tuo metu Šiaurės Lietuvoje palijo kiek daugiau.
Draudėjų duomenimis, vasarą patirti nuostoliai buvo apie 10 proc. didesni nei pernai ir apie 30 proc. didesni nei užpernai.
Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys anksčiau yra sakęs, kad Europos Komisija šalims nekompensuos per sausrą patirtų nuostolių, nes tai yra draudiminis įvykis.
Visoje Europoje dėl sausros šiemet prognozuojami milijardiniai nuostoliai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais3
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis1
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas2
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti10
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės5
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...