- Donata Majauskienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Trečiadienį Lietuvos gydytojų sąjunga (LGS) ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga preliminariai sutarė, kad medikų algos galėtų būti didinamos 20 proc. nuo kitų metų gegužės.
Tai trečiadienio vakarą žurnalistams pranešė A. Veryga ir LGS prezidentas Liutauras Labanauskas.
Anksčiau ministras kalbėjo, kad medikų algos turėtų didėti nuo liepos ir jos galėtų augti ne mažiau kaip 15 procentų.
Trečiadienį pasiektą susitarimą A. Veryga žada derinti su Vyriausybe. Kitas medikų ir ministerijos derybų etapas suplanuotos kitą savaitę.
Susitikime ministerijoje dalyvavo ir naujai kuriamo judėjimo – Lietuvos medikų sąjūdžio – atstovai, tačiau ministras pabrėžė, kad derybos vyksta su LGS.
„Turėtume atskirti ir aš šiandien bandžiau tai aiškiai mūsų susitikime įvardinti – mes turime įgaliojimą derėtis ir kalbėtis su profesinėmis sąjungomis. Peticijos autoriai nėra profesinė sąjunga, jie gali savo reikalavimus išsakyti, mes juos geranoriškai įsileidome stebėtojo teisėmis, jie turėjo teisę išsakyti savo pageidavimus, savo norus, taip pat ir Seimo nariai buvo pakviesti (...), bet derėjomės mes šiandien su profesinėmis sąjungomis“, – teigė A. Veryga.
L. Labanauskas sako, kad jei trečiadienį pasiektam susitarimui pritartų Vyriausybė, LGS nerengtų streikų.
„Jeigu tas susitarimas bus raštu pasirašytas, tada jokių akcijų vykdyti nebeturėsime teisės“, – teigė jis.
A. Verygos teigimu, pasiektas susitarimas galėtų būti įgyvendintas tik gavus Finansų ministerijos sutikimą medikų algoms panaudoti didesnę nei anksčiau planuota Privalomojo sveikatos draudimo fondą (PSDF) rezervo lėšų dalį.
Lietuvos medikų sąjūdžio iniciatorius Vytautas Kasiulevičius savo ruožtu žurnalistams sakė, kad nepaisant ministro sutarimo su L. Labanausku, naujas judėjimas toliau laikosi reikalavimų didinti atlyginimus 30 proc. nuo sausio. Kol kas neformalus medikų sambūris, pasak V. Kasiulevičiaus, savo reikalavimų pirma sieks per derybas su Seimo nariais, o kaip spaudimo priemonę gali naudoti ir įvairias protesto formas. Skelbti streiko neformalus judėjimas negali.
„Mes visų pirma taikaus politinio proceso šalininkai, bet perspėjame, kad neįvykdžius mūsų reikalavimų mes persvarstysime savo strategiją (...). Streikas yra paskutinė forma, yra ir kitų protesto formų, kurias galime surasti. Yra labai daug – jūs pamatysite, norime, kad tai būtų siurprizas“, – kalbėjo jis.
V. Kasiulevičius taip pat aiškino, kad L. Labanauskas turėtų siekti ambicingesnių tikslų. Jis ragina sušaukti neeilinį Lietuvos gydytojų sąjungos suvažiavimą ir įgalioti L. Labanauską derėtis dėl būtent medikų sąjūdžio keliamų sąlygų.
Sveikatos apsaugos ministerijos skelbtais duomenimis, praėjusiais metais vidutinis mėnesinis gydytojų darbo užmokestis etatui Lietuvoje siekė apie 1368 eurus, slaugytojų – 689 eurus, neatskaičius mokesčių. 2017 metais pirmo pusmečio duomenimis, vidutinis gydytojų mėnesio darbo užmokestis siekė apie 1500 eurų, slaugytojų – 752 eurus, neatskaičius mokesčių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių11
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...