- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (ES) dirbantiems žemės ūkyje atsivėrė papildomos galimybės įsigyti naujos modernios žemės ūkio technikos, taip pat nuolat didėja grūdinių pasėlių plotai, o grūdų auginimas tampa perspektyvi žemės ūkio šaka.
Lietuvos grūdų pramonė naudoja grūdus, kaip pagrindinę žaliavą perdirbimui, ir šio sektoriaus įmonės kuria naujus produktus bei juos sėkmingai realizuoja ne tik vidaus rinkoje, bet ir užsienyje. Šio sektoriaus įmonės nuolat ieško įvairių sričių specialistų: nuo agronomų ir technikų iki veterinarų ir eksporto vadybininkų.
„Grūdų pramonės įmonės veikia visoje Lietuvoje, o jų veiklos spektras labai platus. Inovatyvios technologijos, modernūs sprendimai visose grandyse darbą šioje pramonės srityje daro itin patraukliu. Didžiausią specialistų poreikį jaučiame technologijų srityje – reikalingi darbuotojai, kuriantys produktus, gebantys konsultuoti klientus, taip pat ir technikai – gamybos procesui prižiūrėti ir tobulinti“, – teigia Tautvydas Barštys, Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos prezidentas ir AB „Kauno Grūdai" generalinis direktorius.
Pasak jo, Lietuvos grūdų sektoriui nuolat reikia įvairių sričių specialistų – čia save realizuoti gali agronomai, žinantys kaip užauginti kokybišką žaliavą, grūdų bei jų produktų kokybės specialistai, inovatyvūs maisto pramonės technologai, kurie turi galimybes kurti naujus produktus ar tobulinti esančius, pirkimų-pardavimų bei eksporto vadybininkai, apskaitos specialistai, logistikos ekspertai, nes didelė dalis produkcijos ir žaliavų eksportuojama.
Kai kurios asociacijos įmonės užsiima pašarų gamyba, turi augalininkystės, gyvulininkystės ar paukštininkystės įmones. Šiame segmente ypač svarbus ir labai įdomus yra veterinaro darbas – šis specialistas turi išmanyti pašarus, jų maistinę vertę, racioną, šėrimo normas, vaistinius preparatus, jų naudojimą.
Vis daugiau žemės ūkio produktų perdirbimu užsiimančių bendrovių Lietuvoje kuria ir gamina produktus ne tik Lietuvos rinkai, bet ir eksportui. Įmonės didelį dėmesį skiria produktų maisto saugai, todėl ypač vertina specialistus, baigusius šios pakraipos studijas. Kaip teigia T. Barštys, Lietuvoje jaučiamas šios studijų programos specialistų trūkumas, nes jų šiuo metu paruošiama nepakankamai.
„Įmonės ypač ieško specialistų, gebančių kūrybiškai mąstyti, savarankiškai besidominčių naujovėmis, galinčių užsienio kalba komunikuoti su partneriais, klientais, išorės auditoriais. Todėl grūdų sektoriaus bendrovės, atradusios tinkamus specialistus, pasiryžusios investuoti ir ugdyti būsimus ekspertus“, – kalba T. Barštys.
Jaunuoliai, pasirinkę tokias technines specialybes kaip automatika ar mechanika taip pat yra visuomet laukiami grūdų pramonėje. Nors administracijos srityje dirbusių ar šiuos mokslus baigusių žmonių visgi yra nemažai, tačiau ypatingą pridėtinę vertę darbuotojui kuria užsienio kalbų mokėjimas. Tiesa, vien anglų kalba šiandien pasaulio nenustebinsi, todėl, pavyzdžiui, dirbant eksporto srityje, ieškoma specialistų ir vadovų, mokančių bent dvi užsienio kalbas (pageidautina – anglų ir rusų) bei turinčių lankstų požiūrį į produktą, su kuriuo teks dirbti.
„Svarbu ne tik baigti paklausią specialybę, bet domėtis profesine sritimi ir rodyti iniciatyvą. Tikiu, kad būtent tokie darbuotojai yra laukiami ne tik grūdų pramonės, bet ir visose Lietuvos įmonėse“, – apibendrina Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos prezidentas.
Paskutiniais metais per sezoną vidutiniškai prikuliama virš 6 mln. tonų grūdų. Dalį grūdų superka mūsų įmonės – juos paruošia, išvalo, išdžiovina ir perdirba. P er metus p erdirbama apie 1.2 mln. tonų grūdų ir apie 3 mln. tonų – eksportuojama. Pagaminama apie 600 tūkst. t. įvairių pašarų, apie 100 tūkst. t. salyklo, apie 200 tūkst. t. miltų, makaronų, kruopų, dribsnių, sausų pusryčių, trapučių, kitų grūdinių produktų, bioetanolio, apie 300 tūkst. t. krakmolo, glitimo, gliukozės sirupo. Todėl grūdų perdirbimu užsiimančios įmonės dažniausiai plečia savo gamybą ir asortimentą, gamindamos aukštos pridėtinės vertės produktus: įvairias košes, gliukozės sirupą, glitimą, baltyminį pašarą. 2015 metais tokių įmonių pardavimo pajamos bendrai siekė 1,5 mlrd. eurų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Sostinės Pilaitės rajone įmonė neteisėtai iškirto 34 medžius: teks atlyginti per 11 tūkst. eurų žalą5
Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) informuoja, kad sostinės Pilaitės rajone įmonė neteisėtai iškirto 34 saugotinus medžius. ...
-
LTG pritaikė Vilniaus intermodalinį terminalą NATO kroviniams3
Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) Vilniaus intermodaliniame terminale pradės krauti NATO karinius krovinius. Pritaikius terminalą tikimasi sparčiau gabenti krovinius iš Pabradės karinio poligono ir taip mažiau apkrauti kelius, p...
-
Pažintis su chirurgu – iš anksto suplanuota, saugi pacientui3
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Chirurgijos skyriaus vadovas gydytojas Edvinas Dainius sklaido mitus apie pusmečio eiles chirurgo konsultacijai ir ragina pacientus nedelsti – iš anksto suplanuotos operacijos p...
-
„Rheinmetall“ gamyklai reikės naujų elektros pastočių, dujų skirstymo stočių7
Vokietijos karinės pramonės milžinės „Rheinmetall“ planuojamą amunicijos gamyklą svarstant statyti Radviliškio rajone, energetikos infrastruktūrą valdančios įmonės sako, kad tokią gamyklą norint prijungti prie jų tinklų gali t...
-
Kaunas siūlo mažesnį viešojo transporto tarifą 100 ar daugiau bilietų perkančioms įmonėms7
Kauno miesto savivaldybė registravo tarybos sprendimo projektą, kuriuo siekiama nustatyti maždaug trečdaliu mažesnę metinio viešojo transporto bilieto kainą įmonėms, kai bilietų įsigyjama 100 ar daugiau. ...
-
V. Matijošaitis: užtruko, bet duotas žodis – ištesėtas149
Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis džiaugiasi, kad „Vičiūnų grupės“ pasitraukimo iš Rusijos rinkos istorijoje pagaliau padėtas taškas. Kelis pastaruosius metus kritikos dėl įmonės veikimo Kaliningrade susilauk...
-
„Amber Grid“ vadovas: GIPL detalių keitimas gali užtrukti mažiausiai metus2
Rinkos reguliuotojui įpareigojus dujų perdavimo sistemos operatorę „Amber Grid“ pakeisti įtarimų sukėlusias galimai rusiškas jungiamąsias detales, sumontuotas Lietuvos ir Lenkijos magistraliniame dujotiekyje (GIPL), pasak bendrovės v...
-
D. Matijošaitis apie „Vičiūnų“ pasitraukimą iš Rusijos: akivaizdu, kad žaidėme ne savo žaidimą36
Kauno mero Visvaldo Matijošaičio iš dalies valdoma žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos „Vičiūnų grupė“ oficialiai patvirtino pardavusi Rusijos Kaliningrado srityje veikiantį fabriką ir dar 7-iose valstybėse ...
-
G. Nausėda apie parduotą „Vičiūnų grupės“ verslą Rusijoje: geriau vėliau negu niekada20
Kauno mero Visvaldo Matijošaičio iš dalies valdomai žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos „Vičiūnų grupei“ po dvejus metus trukusio proceso pardavus verslą Rusijoje, prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog jis par...
-
Prancūzų kalba mokiniams atveria daugybę kelių12
„Prancūzų kalba – raktas į jaunų žmonių profesinę sėkmę“. Tai Kaune antradienį, balandžio 23 d., vyksiantis forumas mokiniams ir jų tėvams. Pasinaudokite galimybe gauti daug praktinės informacijos, kur galėtumėte panaudoti tur...