- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Į Klaipėdos uostą intensyviau juda grūdai, bet jų kiekis nėra toks, kad susidarytų kamščiai, kaip yra buvę ankstesniais metais.
Sausros įtaka jaučiama
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas teigė, kad šiemet per pusmetį grūdų derlius uoste buvo 33 proc. mažesnis nei pernai. Dar jautėsi praėjusių lietingų metų rezultatas. Šiemet sausra, kuri vėlgi greičiausiai pakenkė grūdų augintojams.
Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto duomenimis, šiemet iš Lietuvos gali būti eksportuota 4,35 mln. tonų grūdų. Ir tai būtų 24,8 proc. mažiau nei pernai, kai eksportas siekė 5,78 mln. tonų.
A.Drungilas tikisi, kad tos prognozės dėl beveik 25 proc. mažesnio derliaus neišsipildys. Jis kalbėjęsis su žemdirbių atstovais ir šie patvirtinę, kad miežių ir kukurūzų, kurie daugiausiai naudojami kaip pašarinės kultūros pačioje Lietuvoje derlius yra prastas, o štai kviečių ir žiemkenčių - neblogas.
Tikimasi, kad per uostą keliaus nemažas grūdų kiekis, nes sausra pakenkė visoms ES šalims ir grūdų derliai daug kur yra prasti. Javų supirkimo kainos pastebimai šoktelėjo per praėjusias tris savaites. Dėl to žemdirbiams naudinga nieko nelaukiant grūdus eksportuoti.
Nuomos vagonus iš Baltarusijos
Šiemet nuostabą sukėlė tai, kad „Lietuvos geležinkeliai“ iš Baltarusijos nuomoja specialiai grūdams gabenti skirtus vagonus. Dalis grūdų tais vagonais turėtų būti atgabenama ir į Klaipėdos uostą.
Lietuvos geležinkeliai turi maždaug 1,1 tūkstantį specialų grūdų gabenimo vagonų, bet norint sėkmingai be strigimo gabenti grūdus jų reikia apie 1,5 tūkstančio.
Ir uostas suinteresuotas, ir Lietuvos geležinkeliai siekia, kad kuo daugiau grūdų į uostą būtų gabenama geležinkeliais. Lietuvoje pradėta taikyti grūdų pritraukimo į geležinkelius akcija.
Lietuvos geležinkelių atstovas Martynas Burba aiškino, kad grūdų gabenimo vagonų problema atsirado todėl, kad mūsų šalies geležinkeliuose daug kur vyksta infrastruktūros gerinimo darbai, todėl traukinių pralaidumas yra sumažėjęs, vagonai ilgiau užsibūna keliuose.
Išsivalė grūdų sandėlius
Klaipėdos uoste esant reikalui grūdus gali krauti net 5 kompanijos. Didžiausią grūdų krovos pajėgumą turi Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO), Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“, „Malkų įlankos terminalas“.
KLASCO vienu metu 3 kupoliniuose sandėliuose ir 10 silosų gali sukaupti 109 tūkst. tonų grūdų ir per metus krauti per 2 mln. tonų grūdų. Terminale prie 13,8 grimzlės krantinės vienu metu gali būti kaupiama ir pakraunama į laivus iki 9 skirtingų produktų. Per parą KLASCO grūdų terminalas gali iškrauti apie 150 geležinkelio vagonų ir 250 sunkvežimių, o į laivus pakrauti apie 14 tūkst. tonų grūdų.
Universalus „Begos“ birių žemės ūkio produktų eksporto-importo terminalo pajėgumas 4 mln. tonų per metus. Vienu metu terminalas gali sukaupti iki 300 tūkst. kubinių metrų grūdų. Jos krovos į sandėlius pajėgumas 1200 t per valandą, į laivus 1500 t per valandą.
Specializuoto „Malkų įlankos terminalo“ grūdų sandėliavimo galimybės 140 tūkst. tonų. Terminalas per metus gali krauti apie 1 mln. tonų grūdų. Vien šiemet per birželį Malkų įlankos terminale į laivus pakrauta beveik 100 mln. tonų praėjusių metų derliaus grūdų. Vien į „Panamax“ 229 m ilgio laivą „Everest“ buvo pakrauta 44 tūkst. tonų grūdų. Palyginti negilias krantines turinčiam „Malkų įlankos terminalui“ tai didelis iššūkis.
Be jau minėtų trijų pagrindinių krovos bendrovių grūdus uoste dar gali krauti „Klaipėdos konteinerių terminalas“. Jo ro-ro ir generalinių krovinių terminale prie 128 ir 128 krantinių pirso įrengtas nedidelis birių krovinių mazgas. Jis sandėliuose gali sukaupti iki 50 tūkst. tonų grūdų ir kitos žemės ūkio produkcijos.
Įvairius žemės ūkio produktus 20 tūkst. tonų talpos birių krovinių terminale gali krauti ir „Vakarų krova“.
Galima palyginti, kad per 7 metus grūdų ir maisto produktų krova Klaipėdos uoste išaugo daugiau nei dvigubai: nuo 1,53 mln. tonų 2010 m. iki 3,85 mln. tonų 2017 m.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose1
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai8
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių6
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...
-
Seimas balsuos, ar po metų pradėti apvalinti atsiskaitymus grynaisiais3
Seimas antradienį balsuos siūlymo apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą – taip pamažu būtų atsisakoma 1 ir 2 centų monetų. ...
-
Keturių dienų darbo savaitė: pagaliau atėjo laikas?3
Prieš šimtą metų „Ford“ tapo pirmąja didele kompanija, sumažinusia darbo dienų skaičių per savaitę nuo šešių iki penkių. Dabar, praėjus šimtui metų, kalbama, kad atėjo laikas darbo savaitę trumpinti ...
-
I. Žilienė: siūloma prisijungimą prie tinklo lengvinti ir gaminantiems vartotojams
Bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) nuo balandžio atnaujinant elektros įrenginių prijungimo prie tinklų metodiką, energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad siekiama sutvarkyti teisinę bazę, kad nauja kainodara būtų p...
-
A. Stončaitis: Seimas labai greitai turėtų sugriežtinti lošimų verslą1
Seimas labai greitai turėtų patvirtinti Finansų ministerijos inicijuojamas pataisas, kurios užkirstų kelią neatsakingiems azartiniams lošimams, stiprintų probleminių lošėjų apsaugą ir didintų verslo skaidrumą, sako Seimo Antikorupcij...
-
Lietuvą pasiekė pirmoji 360 mln. eurų RRF paskola8
Lietuva iš Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) gavo pirmąją 360 mln. eurų lengvatinę paskolą. ...