- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Už 38 tūkstančius visą mėnesį dirbusių šalies gyventojų darbdaviai sumokėjo papildomas socialinio draudimo įmokas, kad jie galėtų įgyti pilną stažą. Dar 37 tūkstančiai darbuotojų, kurie gruodį gavo atlyginimą, nesiekiantį minimalios mėnesinės algos (MMA), sausį uždirbo didesnes – MMA perkopusias – pajamas, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos.
Vienas mėnuo – dar ne pavasaris, todėl ilgalaikes išvadas daryti anksti. Tačiau šie skaičiai rodo, kad minimalių socialinio draudimo įmokų, vadinamųjų „grindų“, įvedimas duoda teigiamą efektą.
Žmonių, kurie neuždirba minimalios mėnesio algos ir neužsitikrina visų socialinių garantijų, skaičius sumažėjo, o toks ir yra „grindų“ tikslas“, – sako „Sodros“ vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė.
„Sodros“ duomenimis, sausį gavusiųjų mažesnę nei minimalią algą buvo 131 tūkstantis. Iš jų minimalių socialinio draudimo įmokų reikalavimas buvo taikomas 73 tūkst. darbuotojų.
Darbdaviai iš viso primokėjo įmokų už 39 tūkstančius visą mėnesį dirbusių darbuotojų ir už 6 tūkst. ne visą mėnesį dirbusių žmonių. Tarp tų, už kuriuos sumokėtos priemokos, – 800 dirbančių užsieniečių. Vidutinė socialinio draudimo priemoka už vieną žmogų – šiek tiek daugiau nei 50 eurų.
To užtenka, kad žmogus turėtų tiek stažo, kiek mėnesių dirbo, o tai labai svarbu galvojant apie pensiją. Pernai 25 proc. asmenų, kuriems skirtos senatvės pensijos, neturėjo būtinojo stažo, o vidutinė jiems skirta pensija – 162 eurai. Tai perpus mažiau nei vidutinė pensija sukaupus būtinąjį stažą.
Sausį atleistų žmonių, kurie iki tol uždirbo itin mažą algą buvo maždaug 1,5 tūkst. daugiau negu prieš metus. Ir to padidėjimo priežastis galėtų būti naujasis reikalavimas. Tačiau reikėtų įvertinti, kad daugiau nei 40 proc. šių darbuotojų alga nesiekė ir 100 eurų. O tūkstančiai jų gavo 10, 20, 40 eurų siekiančią algą per mėnesį.
Pasak J. Varanauskienės, trumpalaikėje perspektyvoje galima numatyti ir daugiau galimų šio sprendimo pasekmių – ir teigiamų, ir neigiamų: „Galimos teigiamos pasekmės – tai, kad sumažėja nesąžiningos konkurencijos galimybės, kai apsukrūs darbdaviai ne visada teisėtais būdais išvengia ar sumažina socialinio draudimo įmokas ir taip sutaupo savo darbuotojų socialinių garantijų sąskaita; taip pat tai, kad padidėja bendras pajamų lygis.
Galimos neigiamos pasekmės – tai, kad dėl padidėjusių darbo sąnaudų darbdaviai gali atleisti mažai uždirbančius darbuotojus ar kaitalioti darbo sąlygas, darbuotojų veiklos formas, kad išvengtų prievolių“, – sako J. Varanauskienė.
Anot jos, minimalios socialinio draudimo įmokos įvedimas – strateginis sprendimas, kurio pagrindinis tikslas – padėti mažas pajamas gaunantiems žmonėms įgyti teises į pensiją. Tikrieji šio sprendimo rezultatai turėtų pasireikšti po kelerių metų – į pensiją išeinančių žmonių, nesukaupusių būtinojo stažo, dalis turėtų pradėti mažėti.
„Suprantame, kad tai jautrus sprendimas ir situaciją nuolat stebime, analizuojame tendencijas. Neabejoju, kad prie šios temos šiemet dar sugrįšime vertindami uždirbančiųjų pajamas ir situaciją darbo rinkoje. Vieno mėnesio nepakanka įžvelgti tvarias tendencijas, tačiau ir preliminarūs vasario duomenys rodo, kad bendras atleidimų skaičius šiemet toks pat kaip ir pernai, o socialinio draudimo įmokų primokėta netgi šiek tiek daugiau nei sausį – darbdaviai prie naujų reikalavimų prisitaikė“, – sako J. Varanauskienė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų1
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai13
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA6
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui7
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...