- Salomėja Pranaitienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vis labiau įsibėgėjant javapjūtei jau antra savaitč superkamas naujas derlius. Prognozuojama, kad bus prikulta 6,5 mln. tonų grūdų – tiek pat, kiek ir pernai. Kviečių supirkimo kainos šiemet kiek mažesnės nei pernai javapjūtės pradžioje. Esą tai lemia gausus javų derlius ir kitose šalyse. Lietuva, eksportuojanti daugiau nei pusę užaugintų kviečių, taip pat patiria tarptautinių rinkų spaudimą.
Į Vievio elevatorių nuo savaitės pradžios vežami rapsai, žieminiai kviečiai, rugiai, pasak supirkėjų, dėl permainingų orų smulkesni ir drėgnesni, kokybė kiek prastesnė nei pernai. Ūkininkai iš aplinkinių rajonų su bendrove yra sudarę išankstines pardavimo sutartis.
„Turiu 180 ha javų, sudaręs esu sutartis išankstinio pardavimo. Aš gausiu už ekstra klasės toną 153 eurus. Pernai geresnę kainą gavau“, – pasakoja Kaišiadorių raj. ūkininkas Gintautas Juozas Maciulevičius.
Už kviečių toną šiemet mokama 10 – 15 eurų mažiau nei pernai javapjūtės pradžioje.
„Žemesnės kokybės apie 140 eurų, viskas nuo rinkų priklauso. Mūsų rekomendacija yra išskaidyti riziką ir fiksuoti pardavimo kainas kelis kartus per metus, prieš derlių ir po derliaus“, – siūlo UAB „Malsena plius“ Grūdų prekybos vadovas Arvydas Noreika.
Didžiąją dalį supirktų grūdų bendrovė perdirba pati, turi malūną.
„Mūsų tikslas – susirinkti geros kokybės grūdus. Daug išvežame avižų į Rygą, kur daro dribsnius ir kitus produktus. Jei pernai mes surinkome apie 5 tūkst. tonų labai geros kokybės avižų maistui, tai šiemet tikimės apie 10 tūkst. tonų surinkti“, – UAB „Malsena plius“ direktorius Aldas Baltutis.
Jau antra savaitė naują derlių perka visos įmonės.
„Pradžioje buvo aukščiausios klasės. Dabar pradedama vežti įvairios kokybės grūdus, nes veža ir smulkūs ūkininkai, ir stambios bendrovės. Rapsai taip pat atvežami įvairios kokybės, aliejingumas jų mažesnis nei pernai“, – aiškina Grūdų perdirbėjų asociacijos direktorė Dalia Ruščiauskienė.
Prognozuojama, kad bus prikulta 6,5 mln. tonų grūdų – tiek pat, kiek ir pernai. Esą kiek mažesnį derlingumą atsvers kiek didesni pasėlių plotai. O grūdų eksporto rinkos turėtų išlikti tos pačios – Šiaurės Afrika, Iranas, Vakarų Europa.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti4
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės4
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?6
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose4
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai9
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...