- LRT Televizijos laida „LRT forumas“, Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Eurostat“ duomenimis, kas trečias lietuvis gyvena ties skurdo riba, tačiau, pasak ekonomisto Gitano Nausėdos, reali situacija gali būti dar prastesnė. „Jei įvertintume šešėlinę ekonomiką, tikėtina, paaiškėtų, jog problema yra dar aštresnė“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „LRT Forumas“ sako ekonomistas.
30,1 proc. Lietuvos gyventojų pernai gyveno ties skurdo riba, ir tai buvo vienas didesnių rodiklių Europoje, liudija pirmadienį paskelbti statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenys.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis sako, kad pastaruosius penkerius metus pastebimai augo turtingiausiųjų pajamos Lietuvoje, tuo metu mažiausias pajamas uždirbančiųjų asmenų pajamos nuo krizės praktiškai neaugo.
„Taigi nors pagal bendrojo vidaus produkto (BVP) vienam gyventojui rodiklį esame vieni pirmaujančių, pagal skurdo rodiklius, darbo užmokesčio rodiklius, pensijų dydį esame vieni paskutinių. Viena priežasčių – pernelyg mažas pajamų perskirstymas“, – sako L. Kukuraitis.
Savo ruožtu SEB banko prezidento patarėjas G. Nausėda pažymi, kad pajamų nelygybė iš tiesų gali būti dar didesnė.
Jei įvertintume šešėlinę ekonomiką, galbūt pastebėtume, kad didesnes pajamas gaunantys žmonės didesnį likutį gauna iš šešėlinių pajamų.
„Jei įvertintume šešėlinę ekonomiką, galbūt pastebėtume, kad didesnes pajamas gaunantys žmonės didesnį likutį gauna iš šešėlinių pajamų. Taigi tikėtina, kad problema yra dar aštresnė.
Kita vertus, vidutinis darbo užmokestis Švedijoje yra toks, kad, net ir gaunant 30–40 proc. jo dydžio pensiją, galima visiškai normaliai gyventi. Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis yra pasibaisėtinai mažas, turime emigracijos problemą, taigi „užsiprogramuojame“ tokiai mažai pensijai“, – svarsto ekonomistas.
Uždarbio nelygybė neišsiskiria, tačiau socialinės išmokos – apverktinos
Laisvosios rinkos instituto direktorius Žilvinas Šilėnas siūlo atskirti pajamas nuo uždarbio, kad pastebėtume, jog nelygybė tarp darbo užmokestį gaunančių žmonių iš Europos konteksto neišsiskiria, tik socialinėmis išmokomis smarkiai atsiliekame.
„Jei atskirtume pajamas ir užmokestį, pastebėtume, kad mūsų dirbančiųjų žmonių pajamų nelygybė nesiskiria nuo Vakarų Europos. Mūsų problema – mažos pajamos ir mažos pensijos. Mūsų socialinės nelygybės rodikliai blogėjo dėl socialinių išmokų.
Anksčiau vidaus sistema surinkti ir paskirstyti mokesčius su mažiau pinigų sugebėdavo efektyviau. [...] Kitos šalys per mokesčių paskirstymą nelygybę sugeba sumažinti gerokai veiksmingiau“, – tikina Ž. Šilėnas.
Tačiau Lietuvos banko Ekonominio ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus sako negalintis sutikti su Ž. Šilėnu, nes su pajamų nelygybe daugiausia susiduria ne tik pensininkai, tačiau ir jauni žmonės, taip pat – daugiavaikės šeimos, vieniši tėvai su vaikais.
Sukritikavo nacionalinį susitarimą dėl šalies pažangai būtinų reformų
Pirmadienį valdžios, verslo ir profsąjungų atstovai vyriausybėje pasirašė nacionalinį susitarimą dėl šalies pažangai būtinų reformų.
Beveik metus rengtame šešių puslapių dokumente rašoma, kad siekiant kelti gyvenimo lygį ir didinti darbo rinkos patrauklumą, pripažįstami šie šalies ilgalaikei pažangai būtini tikslai: viešojo sektoriaus efektyvumo didinimas ir viešųjų paslaugų kokybės gerinimas; socialinio dialogo stiprinimas ir socialinių partnerių kompetencijų ugdymas; švietimo ir mokslo kokybės, efektyvumo ir mokymosi visą gyvenimą užtikrinimas; mokesčių sistemos suderinamumo ir stabilumo užtikrinimas; šalies konkurencingumo didinimas.
„Džiaugiuosi, kad tai nėra tuščias susitarimas. Jis bus vykdomas ir įgyvendinamas“, – po to spaudos konferencijoje sakė premjeras Saulius Skvernelis. Tačiau kaip tik susitarimu „be turinio“ jį pavadino LRT TELEVIZIJOS laidos „LRT forumas“ diskusijos dalyviai.
„Manau, kad šiandienos pasirašytas dokumentas diskredituoja pagal formą tikrai gerą instrumentą – nacionalinį susitarimą. Turinio šiame dokumente nėra. Tiek iš darbdavių, tiek iš vyriausybės prisiimami įsipareigojimai yra „pagal galimybes“. Nėra kriterijų, pagal kuriuos būtų galima patikrinti, kaip šalys laikosi įsipareigojimų“, – kalba ekonomistas G. Nausėda.
Tuo metu premjero patarėjas Boguslavas Gruževskis tai pavadino „padorumo deklaracija“. „Yra tokie dalykai, kaip padorumo deklaracija. Ir šis dokumentas yra tos formos. Tai – padorių atsakingų struktūrų įsipareigojimai“, – sako jis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...