Quantcast

G. Nausėda paaiškino, kodėl taip išaugo skurstančiųjų skaičius

  • Teksto dydis:

Žemiau skurdo ribos gyvenančių žmonių skaičiaus augimą Lietuvoje pernai lėmė infliacija ir su ja susijęs pragyvenimo lygio augimas, teigia SEB banko prezidento patarėjas, ekonomistas Gitanas Nausėda.

„Infliacija daro savo ardomąjį darbą. Natūralu, kad pragyvenimo lygis Lietuvoje kyla, ypač kyla būtinųjų paslaugų, bet nemažą laiką kilo ir maisto produktų grupėje. Dažniausiai nuo fiksuotų socialinių išmokų ar kitų valstybės išmokų priklausantys žmonės, įskaitant ir pensininkus, labai sunkiai susidoroja su infliacijos iššūkiais, nes jų pajamos nekyla tokiu tempu, kokiu kyla būtiniausių maisto produktų krepšelio kaina“, – BNS sakė G. Nausėda.

Pasak jo, nors nominalios žmonių pajamos auga, didėja ir pati skurdo riba, o augant pragyvenimo kaštams, vis daugiau žmonų neįtelpa į aukščiau skurdo ribos esančio standarto ribas.

Dažniausiai nuo fiksuotų socialinių išmokų ar kitų valstybės išmokų priklausantys žmonės, įskaitant ir pensininkus, labai sunkiai susidoroja su infliacijos iššūkiais, nes jų pajamos nekyla tokiu tempu, kokiu kyla būtiniausių maisto produktų krepšelio kaina.

„Be to, vidutinis infliacijos rodiklis nebūtinai atspindi absoliučiai visus Lietuvos žmones. Nepasiturinčiai gyvenantys žmonės dažniausiai kur kas didesnę savo pajamų dalį yra priversti skirti būtiniausiems maisto produktams ir paslaugoms, todėl jų kainai augant sparčiau nei vidutinis infliacijos rodiklis, šių žmonių asmeninė infliacija taip pat natūraliai yra didesnė nei oficialiai matuojama Statistikos departamento“, – aiškino G. Nausėda.

Pasak jo, siekiant mažinti skurde gyvenančių žmonių skaičių, visų pirma reikia didinti per biudžetą perskirstomo bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį, tai generuojant didesnius finansinius išteklius į labiausiai nepasiturinčius gyventojus nukreiptai socialinei politikai.

„Socialinės išmokos nuo 2018 metų pradėtos indeksuoti, bet kaip dažniausiai būna, to indeksavimo nepakanka 100 proc. kompensuoti perkamosios galios praradimų. Pensijų indeksavimas bent jau šiuo metu turėtų užtikrinti ne mažesnį jų didėjimą nei infliacijos rodiklis, nes pensijų didėjimas yra susietas su darbo užmokesčio fondu, o darbo užmokestis statistiškai šiuo metu auga sparčiau nei infliacija“, – sakė G. Nausėda.

Pasak jo, kol situacija yra tokia ir dirbančiųjų skaičius nemažėja, toks indeksavimo modelis leidžia pensininkas tikėtis pastovaus arba ženkliai nesmunkančio pragyvenimo lygio.

„Bet jeigu ateityje situacija pasikeis, tarkime, pradės mažėti dirbančiųjų skaičius, indeksavimas gali būti nepakankamas infliacijai kompensuoti ir tada tas skurdo paūmėjimas gali būti dar ryškesnis“, – teigė ekonomistas.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje pernai žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie 650 tūkst. asmenų, kurie sudarė 22,9 proc. visų šalies gyventojų – 1 procentiniu punktu daugiau nei 2016 metais. Skurdo rizikos riba pernai buvo 307 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 644 eurai šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų bei dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus.

Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste pernai gavo 17,3 proc. (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 11,7 proc., kituose miestuose – 26,1 proc.), kaime – 34,4 proc. gyventojų. Pernai, palyginti su 2016-aisiais, skurdo rizikos lygis mieste padidėjo 1,7 procentinio punkto, kaime – sumažėjo 0,4 procentinio punkto.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kęstas

Kęstas portretas
Ne tą sukūrėme: Nė vienas iš mūsų su gervėmis neišskrendame. Visi numirštame. Numirštame dėl prastos sveikatos, jau kai ne tik dirbti, bet ir paeiti sunkiai sekasi. Lietuvoje sulaukiame prastos sveikatos, būdami skurde. Vieni oficialiai nepasiekę tos skurdo ribos, o kas antras - žemiau tos oficialiosios skurdo ribos. "Tarp dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 8,1 proc., tarp bedarbių – 62,3 proc., tarp senatvės pensininkų – 41,7 procento. Dirbančių asmenų skurdo rizikos lygis, palyginti su 2017 metais, sumažėjo 0,4 procentinio punkto, bedarbių asmenų – padidėjo 0,8 procentinio punkto, o senatvės pensininkų – išaugo 5 procentiniais punktais." Dar kartą - neišvengiamai pablogėjus sveikatai, skurdas Lietuvoje laukia beveik kiekvieno iš mūsų. Važiuokite, kol galite, dirbti į Vakarus. Ten, tik ten, yra normali tvarka. Lietuva yra beviltiška šiuo atžvilgiu, gražūs ežerai proto neprideda. (Apie mokslą-studijas-ekonomiką).

Kęstas

Kęstas portretas
Vagis apvaginėja žmones prikimštame autobuse ir šūkaloja, kad gaudytume vagį. Tai yra šiandieninė Lietuva. Vagys yra greta mūsų, net taikosi į prezidento postą. "Prieš 2016 m. rudenį vykstančius Seimo rinkimus „MG Baltic“ buvo nusitaikęs į keturias partijas – ne tik baudžiamojon atsakomybėn patrauktus liberalus bei darbiečius, bet ir socialdemokratus bei konservatorius. Apie tai viename pokalbyje, kurį slapta užfiksavo pareigūnai, koncerno viceprezidentas R. Kurlianskis užsiminė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektoriui." Ką šūkaloja pirmasis konservatorių kandidatas į prezidento postą Ušackas? Atspėjote, kad gaudytume rusus, net skirtume tam rusų gaudymui daugiau pinigų, negu reikalauja mūsų įsipareigojimai NATO. Jau daugiau, nei du dešimtmečius rusai mus neva tai puola ir puola, o konservatoriai iš kiekvieno iš mūsų realiai vagia ir vagia. Kiek dar laiko mes būsime tokie patiklūs? Nuorodas ir platesnį aptarimą galima rasti, guglinant žodžius apie mokslą-studijas-ekonomiką.

Penisininkas

Penisininkas portretas
Gitanai ir dar Nausėda, negi tu toks durnas ir nesupranti, kad tapai prisišnekėjusiu lūzeriu, o ne būsimu tautos vedliu. Būk protingas - gražiai pasitrauk, nurimk
VISI KOMENTARAI 17

Galerijos

Daugiau straipsnių