- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Augant ekonomikai ir didėjant vartojimo apimtims, finansų institucijų klientai dažnai nežino, kad paskolų kaina priklauso ir nuo asmeninės finansinės drausmės. Siekdamas skatinti atsakingą skolinimąsi bei ugdyti visuomenę, „Citadele“ bankas pristatė elektroninę vartojimo kredito skaičiuoklę, kuri pagal asmens sąžiningai suvestus duomenis pateikia galimą gauti vartojimo kredito sumą, kredito palūkanų normą bei parodo asmens kredito reitingą.
„Citadele“ bankas yra pirmas komercinis bankas Lietuvoje, vartotojams pasiūlęs tokį edukacinį sprendimą.
„Bendrovės „Spinter tyrimai“ gegužę atlikto tyrimo duomenimis, vos ketvirtadalis šalies gyventojų žino, jog daugiau nei 30 dienų pradelsti mokėjimai yra fiksuojami asmeninėje kredito istorijoje. Ir tik 61 proc. gyventojų mano, jog spręsdami dėl kredito išdavimo bankai apskritai atsižvelgia į asmeninę kredito istoriją. Todėl nusprendėme sukurti edukacinę skaičiuoklę, kurios pagalba bet kurio banko klientas gali lengvai sužinoti, kaip kinta jam taikomos palūkanos priklausomai nuo kredito sumos dydžio, vėluojančių atsiskaitymų, prisiimtų įsipareigojimų, pajamų dydžio bei kitų banko vertinamų asmeninių kriterijų“, – teigia „Citadele“ banko valdybos narė, Rizikos valdymo tarnybos direktorė Dalia Udrienė.
Jos teigimu, 80 proc. per metus vartojimo kreditų portfelį padidinęs „Citadele“ bankas savo prioritetu laiko rizikų valdymą ir vartotojų edukaciją.
„Vartojimo paskolos yra klasikinis bankinis produktas, pastaraisiais metais Lietuvoje įgijęs ypatingai brangios paslaugos reputaciją. Klientus laikome lygiaverčiais partneriais ir siekiame, kad ir kur jie nutartų skolintis, suprastų, kaip finansų institucijų siūlomos sąlygos nemaža dalimi priklauso nuo jų pačių. Be to, suteikiame įrankį pagal įvairius parametrus įsivertinti asmeninio finansinio CV patrauklumą bei siekti, kad jis būtų nepriekaištingas“, – teigia „Citadele“ banko atstovė.
Tokių įrankių dėka pats vartotojas gali pasiskaičiuoti, kokios jo pajamos, išlaidos, įsipareigojimai ir jo elgesys vykdant mokėjimus lemia skolinimosi sąlygas.
Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius Kęstutis Kupšys tvirtina, kad finansų rinkos dalyviai turėtų ne tik sudaryti vartotojams kuo lengvesnes sąlygas atsakingai skolintis, bet ir teiktų visą jiems aktualią informaciją.
„Vartojimo kredito skaičiuoklės įrankis – žingsnis į priekį kalbant apie bankų skaidrumą. Tokių įrankių dėka pats vartotojas gali pasiskaičiuoti, kokios jo pajamos, išlaidos, įsipareigojimai ir jo elgesys vykdant mokėjimus lemia skolinimosi sąlygas“, – sako K. Kupšys.
Kredito biuro „Creditinfo“ generalinis direktorius Andrius Bogdanovičius teigia, jog vartotojų edukacija yra ypač svarbi šiuo metu, stebint bendras vartojimo kreditų rinkos tendencijas.
Gerina finansinį raštingumą
„Gyventojų finansinis raštingumas didėja, tačiau vargu, ar daug vartotojų pasakytų, kokius jų duomenis bankas įvertina prieš suteikdamas finansavimą. Tą iliustruoja ir statistika. 7 iš 10 vartotojų Lietuvoje pirmą kartą pasitikrina savo kredito istoriją pavėluotai. Tai yra ieškodami priežasčių, kodėl jau negavo paskolos, kredito kortelės, ar finansavimo išmaniajam telefonui. Banko sukurtas įrankis skatina pažinti elementus, kurie vertinami skolinantis. Šis įrankis prisidės prie geresnio finansinio raštingumo“, – sako A. Bogdanovičius, kredito biuro „Creditinfo“ generalinis direktorius.
Lietuvos banko duomenimis, per vienerius metus iki šių metų balandžio šalies bankų suteiktų vartojimo paskolų suma išaugo 8 proc. iki 737,1 mln. eurų. Bankai užima beveik du trečdalius vartojimo kreditų rinkos.
Edukacinę vartojimo kredito skaičiuoklę pristačiusio „Citadele“ banko vartojimo paskolų portfelis 2017 m. antrojo ketvirčio pabaigoje sudarė 13,87 mln. eurų ir buvo 177 proc. didesnis nei prieš metus. Vidutinis banko suteiktos vartojimo paskolos dydis antrąjį šių metų ketvirtį siekė 4292 eurus – 14 proc. daugiau nei tuo pačiu periodu pernai (3766 eurai).
„Vartojimo paskolų augimą lemia tiek gerėjanti gyventojų finansinė situacija, vis didesnei daliai žmonių leidžianti be problemų pasiskolinti iš banko, tiek ir mažėjančios palūkanos, kurios bankuose yra keliskart palankesnės nei greitųjų kreditų bendrovėse“, – teigia D. Udrienė.
Lietuvos banko duomenimis, vidutinė bankų suteiktų vartojimo kreditų bendros kainos metinė norma 2016 m. buvo 16,8 procento. Tuo tarpu kitų vartojimo kredito davėjų teikiamų paskolų bendros kainos norma buvo 78,9 procento.
Bendrovės „Spinter tyrimai“ gegužės mėnesį atlikto reprezentatyvaus tyrimo duomenimis, nusprendę imti vartojimo kreditą 83 proc. gyventojų pirmiausia kreiptųsi į bankus. Į greitųjų kreditų įmones linkę kreiptis vos 3 proc., į kredito unijas – 7 proc. gyventojų.
Lietuvos banko duomenimis, vidutinė naujų vartojimo paskolų metinė palūkanų norma bankuose 2017 m. gegužės mėnesį siekė 11,89 proc. Tai – 0,39 proc. punkto mažiau nei prieš metus (12,28 proc.) ir net 1,68 proc. punkto mažiau nei tą patį 2015 m. mėnesį (13,57 proc.).
Išbandyti „Citadele“ banko sukurtą edukacinį vartojimo kredito skaičiuoklės įrankį galite čia.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po rinkos dalyvių pastabų Medijų rėmimo fondas pratęsia paraiškų pateikimo terminą
Po rinkos dalyvių pastabų Medijų rėmimo fondo taryba pratęsė paraiškų pateikimo terminą finansinei paramai gauti, penktadienį pranešė fondas. ...
-
LB planuoja rengti pirkinių sumos apvalinimo informavimo kampaniją2
Seimui ketvirtadienį galutinai nustačius, kad nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma ir taip pamažu atsisakoma vieno ir dviejų centų monetų, Lietuvos bankas (LB) planuoja rengti informavimo kamp...
-
Gyventojai nerimauja dėl pirkinių sumų apvalinimo: ar nebandys prekybininkai pasipelnyti?9
Vieno ir dviejų centų monetų Lietuva atsisako nuo kitų metų. Tokį sprendimą ketvirtadienį galutinai priėmė Seimas. Nors politikai aiškina, kad kainų tai nepaveiks, o Lietuva kasmet sutaupys po pusę milijono, kuriuos išleidžia monet...
-
Lietuvos bankas: per pandemiją gyventojai sutaupė 6,2 mlrd. eurų6
Lietuvos gyventojai per dvejus metus trukusią koronaviruso pandemiją sutaupė 6,2 mlrd. eurų – tiek pinigų jie neišleido net ir sparčiai augant infliacijai bei mažėjant perkamajai galiai, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (...
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis3
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu12
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms2
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis7
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...