- Rūta Grigolytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Komisija (EK) trečiadienį paskelbė, kad 2019 m. Lietuvos biudžeto projektas atitinka fiskalinės drausmės taisykles, taikomas visoms euro zonos šalims.
Įvertinusi Lietuvos biudžeto projektą bei remdamasi savo makroekonominėmis prognozėmis, EK teigia, kad Lietuva atitiks Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus tiek 2018-aisiais, tiek 2019 metais, praneša Finansų ministerija.
„Tapusi euro zonos nare, Lietuva jau ketvirtą kartą pateikė biudžeto projektą EK ir Euro grupės vertinimui – tai antrieji metai iš eilės, kuomet Komisija biudžeto projektą įvertino kaip visiškai atitinkantį fiskalines drausmės taisykles. Finansų ministerija ir EK iš esmės vienodai vertina ekonomikos raidos, struktūrinio valdžios sektoriaus balanso gerinimo tendencijas. Vertinimų panašumas rodo, kad ateinančių metų biudžetas parengtas subalansavus poreikius įgyvendinti struktūrines reformas, mažinti skurdą, vykdyti įsipareigojimus NATO ir laikytis fiskalinės drausmės“, – pranešime teigia finansų ministras Vilius Šapoka.
Šių metų lapkritį paskelbtose rudens makroekonominėse prognozėse EK 2018-2020 m. laikotarpiu numatė valdžios sektoriaus perteklių. Lietuvos biudžeto projektas atitinka EK skaičiavimus: 2018 m. ir 2019 m. valdžios sektoriaus balanso dydžiai sutampa su Finansų ministerijos projektuojamais – 0,6 proc. ir 0,4 proc. BVP. EK prognozuoja, kad 2018 m. struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas sieks 0,6 proc. BVP, o 2019 m. – sumažės iki 0,5 proc. BVP.
EK palankiai vertina Lietuvos vykdomus mokesčių ir socialinės apsaugos sistemų pokyčius. Komisija teigia, kad reformos atitinka Europos Tarybos rekomendacijas Lietuvai: gerina mokesčių ir socialinių išmokų sistemos struktūrą, siekiant mažinti skurdą ir pajamų nelygybę, plečia mokesčių bazę, pereinant prie šaltinių, kurių apmokestinimas mažiau kenkia ekonomikos augimui. Kartu EK atkreipia dėmesį, kad tolimesni išlaidų pokyčiai turėtų būti itin atsargiai vertinami ir stebimi, taip išlaikant fiskalinį tvarumą bei Stabilumo ir augimo pakto nuostatų įgyvendinimą.
ELTA primena, kad trečiadienį prognozes paskelbė ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO). Jose numatoma, kad šiemet Lietuvos ekonomika augs 3,4 proc. Tikimasi, kad investavimas išliks tvirtas, tačiau dėl silpnėjančios išorės paklausos ir demografinių tendencijų po šių metų ekonomikos augimas nuosaikiai lėtės – 2019 m. jis sieks 2,9 proc., 2020 m. – 2,6 proc.
EBPO numato mažesnį 2018 m. valdžios sektoriaus perteklių. Organizacijos prognozėmis, jis sudarys 0,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), 2019 m. – 0,3 proc. BVP, o 2020 m. – 0,2 proc. BVP.
Ketvirtadienį biudžeto projektas turėtų būti svarstomas Seime. Visi, išskyrus vieną komitetą, projektui yra iš esmės pritarę. Audito komitetas jam nepritarė.
Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė atkreipė dėmesį, kad planuojamas 2019 m. valstybės biudžetas balansuoja ant fiskalinės drausmės taisyklių pažeidimo ribos. Pasak jos, naujoji mokesčių reforma, įsigaliosianti nuo 2019 m. sausio 1 d., sumažins ateinančių metų biudžeto pajamas, tačiau Vyriausybė nenumatė jokių įtikinamų kovos su šešėliu ir geresnio mokesčių administravimo priemonių, kaip šio sumažėjimo būtų galima išvengti, ir dėl to iš esmės apribojamos valstybės galimybės spręsti esmines viešojo sektoriaus finansavimo problemas ir laikytis tinkamos fiskalinės politikos.
Komitetas taip pat atkreipė dėmesį, kad 2019 m. valstybės biudžete neatskleidžiama dalis aiškiai prognozuojamų išlaidų, t. y. išmokos vaikams, įmokos į ES biudžetą ir skatinamosios įmokos į pensijų fondus. Šias išlaidas planuojama apmokėti iš valstybės pasiskolintų lėšų, suteikiant teisę priimti sprendimus Finansų ministerijai. Pažymima, kad toks visų valstybės išlaidų neatskleidimas biudžete neatitinka konstitucinės biudžeto doktrinos, nes sprendimus, turinčius esminę įtaką valstybės biudžete numatomų valstybės išlaidų dydžiui, turi priimti ir įstatymuose įtvirtinti Seimas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis2
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti8
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės4
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?6
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose4
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...