- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tyrimas rodo, kad Lietuvos politinis elitas supranta fiskalinės drausmės svarbą, bet ekspertai perspėja, kad dėl euro įvedimo atpigęs skolinimasis gali paskatinti išlaidauti, ypač artėjant rinkimams.
Tyrimą apie euro įvedimą parengęs Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas apklausė 74 respondentus, tarp kurių - Seimo nariai ir įstaigų vadovai.
Absoliuti dauguma tyrimo dalyvių pareiškė pritariantys, kad Lietuvos biudžetas būtų subalansuotas (83,8 proc.), o atlyginimų augimas neturi viršyti darbo našumo didėjimo (82,4 proc.).
Anot TSPMI direktoriaus profesoriaus Ramūno Vilpišausko, apklausos rezultatai rodo, kad politinis elitas supranta fiskalinės disciplinos svarbą, ir šis supratimas susijęs pirmiausia su pastarosios krizės patirtimi, tačiau tai negarantuoja finansinės drausmės Seime.
„Rizika, kad įsivedus eurą sustiprės paskatos skolintis ir išnaudoti pigesnio skolinimosi galimybes, yra didelė“, - BNS sakė R.Vilpišauskas.
Politikos eksperto teigimu, valdančiųjų sprendimas iki 2017 metų atidėti biudžeto subalansavimo planus patvirtina riziką, kad Vyriausybė artėjant Seimo rinkimams mielau daugiau skolinsis nei karpys išlaidas balansuodama biudžetą.
„Beje, opozicijoje esančių partijų nariai labiau supranta fiskalinės drausmės svarbą, nei pozicijoje. Tai irgi mažina tikimybę, kad šis supratimas atsispindės politiniuose sprendimuose dar iki Seimo rinkimų“, - sakė R.Vilpišauskas.
Pasak TSPMI vadovo, kol Lietuvos biudžeto deficitas neviršija 3 proc. bendrojo vidaus produkto ribos, į lėtesnį jo mažinimą ES institucijos žiūri gana atlaidžiai. Šiuo požiūriu euro zonoje yra daug sudėtingesnėje situacijoje esančių šalių, pirmiausia Prancūzija ir Italija, kurių deficitai didesni ir jų mažinimo grafikų tų šalių vyriausybės nesilaiko.
„Kol kas Europos Komisija keliems mėnesiams atidėjo sprendimus dėl šių šalių, tačiau jie bus rimtas išbandymas visai krizės metu stiprintai fiskalinės drausmės taisyklių sistemai“, - teigė R.Vilpišauskas.
Aiškinant prisijungimo prie euro zonos priežastis, daugiausia respondentų politinio elito apklausoje (58,1 proc.) kaip pirmą priežastį nurodė, kad Lietuvai tai naudinga ekonomiškai. Antra pagal svarbumą priežastis - apsauga nuo išorės grėsmių, trečia - gilesnė Lietuvos integracija į ES.
Eurą Lietuva įsiveda sausio 1 dieną.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Jonavoje radus į sprogmenį panašų daiktą, laikinai stabdomas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto aptikus į sprogmenį panašų daiktą, stabdomas traukinių eismas, jie gali vėluoti valandą, pranešė Lietuvos geležinkeliai („LTG Link“). ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus10
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...
-
Lietuvos parlamentas metams pratęsė sankcijas rusams ir baltarusiams
Rusijai tęsiant karą Ukrainoje, Lietuvos Seimas metams pratęsė nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Nors būta siūlymų baltarusiams nustatyti naujų ribojimų, parlamentarai jiems nepritarė. ...