- Kornelija Mykolaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nepasitikėjimas euru galėtų būti siejamas su tuo, kad Lietuva euro zonai priklauso dar palyginti trumpą laiką, tokią prielaidą daro Estijos banko vadovas Ardo Hanssonas.
Latvijoje euru yra patenkinti daugiau nei 60 proc. gyventojų, Estijoje - daugiau nei 85 proc. Pastaroji yra labiausiai euru pasitikinti šalis. Tuo metu Lietuvoje euru pasitiki vos 36 proc. gyventojų.
„Latvija yra 4-oje vietoje pagal pasitikėjimą euru. Estija yra pirma su 85 proc. Lietuva yra visiškai kitoje vietoje ir nežinau, kodėl. Daryčiau prielaidą, kad tai susiję su tuo, jog Lietuva eurą įsivedė vos prieš 4-erius metus, kai mes šitame kelyje esame jau 8-erius metus”, - konferencijoje Rygoje, skirtoje euro aptarimui, sakė A. Hanssonas.
Tuo metu Latvijos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Zoja Razmusa pastebėjo, kad euro įvedimas daliai gyventojų galėjo sukelti nuoskaudą, nes privertė atsisakyti nacionalinės valiutos. Vis dėlto ji akcentavo, kad mažų šalių ekonomikoms bendra valiuta labai naudinga.
„Buvimas euro zonoje yra daug žadantis - jis suteikia saugumo, pagerina finansines sąlygas, sumažina išlaidas. Ekonomika sutaupo daug, tačiau euras nėra magiškas ir savaime problemų nesprendžia. Turi būti dar daug padaryta, kad ateityje būtų užtikrintas konkurencingumas ir stabilumas“, - sakė Z. Razmusa.
Kalbėdamas apie galimą finansinę krizę, A. Hanssonas atkreipė dėmesį, kad bankai šiuo metu yra daug geriau kapitalizuoti, ir bendrai finansinis stabilumas yra geroje situacijoje. Vis dėlto kapitalo rinkų sąjungai reikėtų daugiau progreso, nors tai - daugiau techninis, o ne politinis projektas, akcentavo Estijos banko vadovas.
Pasak jo, protekcionizmas kelia riziką, tačiau didelis privalumas yra tai, kad ES šalys, siejamos bendros prekybos politikos, gali prekiauti saugioje aplinkoje.
ELTA primena, kad šių metų sausį sukanka 20 metų, kai ES atsirado euras. Lietuvoje jis buvo įvestas prieš 4, Latvijoje - prieš 5 metus.
V. Dombrovskis: ekonomikos augimas panašus
Ekonomikos augimas pastaraisiais metais visose Baltijos šalyse yra panašus, todėl esminių ekonominių skirtumų, kurie galėtų paaiškinti, kodėl lietuviai euru pasitiki žymiau mažiau nei Estija ir Latvija, rasti sunku, sako už finansinį stabilumą ir socialinį dialogą atsakingas eurokomisaras Valdis Dombrovskis.
„Jei pasižiūrėtume į ekonomikos raidą Baltijos šalyse, tai ji yra panaši. Matome stiprų ekonomikos augimą visose trijose Baltijos šalyse, nedarbo lygis krinta, taigi ekonominiai rezultatai yra geri.
Perėjimas iš nacionalinės valiutos Lietuvoje taip pat buvo sklandus, jokių didelių nesklandumų nebuvo užfiksuota. (...) Tai iš tos pusės nematau esminių skirtumų, kurie galėtų objektyviai parodyti, kokios yra lietuvių nepasitikėjimo euru priežastys. Tai turbūt lemia vidaus priežastys, kurias iš išorės yra sunku įvertinti“, - žurnalistams Rygoje sakė V. Dombrovskis.
Praėjusių metų antro ketvirčio duomenimis, vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje „ant popieriaus“ yra 937 eurai, Latvijoje - daugiau nei tūkstantis eurų, Estijoje - apie 1300 eurų. Estijoje senatvės pensija siekia apie 450 eurų, o Lietuvoje - 307 eurus. Latvijoje pensijų dydis sudaro apie 325 eurus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti2
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis9
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės4
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?6
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose4
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai9
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...