- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Sąjungos (ES) lėšos turi būti investuojamos taip, kad kurtų ilgalaikę ekonominę naudą, todėl pridėtinės vertės nekuriančių projektų turi būti atsisakyta, tvirtina finansų ministras.
Vyriausybei pristatydamas, kaip investuojamos 2014–2020 metų ES lėšos paramos lėšos, Vilius Šapoka nurodė, kad daugiau lėšų numatoma skirti verslo inovacijoms skatinti, inovatyvių startuolių kūrimuisi, daugiabučių modernizavimui, kompleksinių paslaugų jaunoms šeimoms kūrimui, smulkaus ir vidutinio verslo konkurencingumui didinti, teigiama Finansų ministerijos pranešime.
„Šiuo metu investicijas būtina nukreipti toms sritims, kurios atneštų Lietuvos ekonomikai konkrečią ilgalaikę naudą, kurtų didelę pridėtinę vertę turinčius inovatyvius produktus ir, svarbiausia, mažintų socialinę atskirtį bei spręstų demografines problemas“, – pranešime cituojamas V.Šapoka.
Pasak jo, daugiau ES paramos lėšų taip pat numatoma skirti mokslo ir verslo bendradarbiavimui skatinti bei vietos veiklos grupių parengtų miestų plėtros strategijų įgyvendinimui.
Atsižvelgiant į Valstybės kontrolės, tarptautinių organizacijų bei atliktų vertinimų rekomendacijas, mažiau lėšų siūloma skirti nesisteminiam viešojo valdymo tobulinimui, perteklinę infrastruktūrą kuriantiems projektams ir nesuplanuotų energetikos srities projektų įgyvendinimui.
„Tarptautinės ir audituojančios organizacijos išvadose pabrėžia, kad kuriama infrastruktūra dažnai nesukuria pridėtinės vertės, bet reikalauja nemenkų papildomų pinigų jos išlaikymui. Todėl itin svarbu įvertinti, kokių sisteminių pokyčių galime imtis, kad su mažesniu investicijų kiekiu pasiektume didesnių rezultatų“, - sakė V.Šapoka.
Finansų ministerijos duomenimis, 2014–2020 metų laikotarpio investicijomis finansuojami 4125 projektai, iš kurių - 692 vykdomi, o 212 jau baigti. Bendra jų visų vertė siekia daugiau nei 2,1 mlrd. eurų.
Ministerijos parengtoje 2014-2020 metų veiksmų programos įgyvendinimo ir lėšų perskirstymo ataskaitoje nurodoma, kad Lietuva prastai įsisavina ES paramą, todėl gali sulėtėti šalies ekonomikos ir atlyginimų augimas, šalis gali prarasti dalį europinės paramos. Ministerija teigia, kad nuo 2014 metų išmokėta tik 13 proc. Lietuvai skirtos ES paramos lėšų, o vien pirmąjį šių metų ketvirtį jų panaudota vos 48 mln. eurų, arba 4,8 proc. šių metų plano.
Daugiausiai lėšų yra išmokėjusios Aplinkos (26 proc. visų lėšų, numatytų 2014-2020 metams), Socialinės apsaugos ir darbo (23 proc.), Finansų (22 proc.) ir Susisiekimo (21 proc.) ministerijos, mažiausiai - Kultūros bei Sveikatos apsaugos ministerijos (po 1 proc.).
Finansų ministerijos teigimu, šiemet planuojama sudaryti ES finansuojamų sutarčių už 2,14 mlrd. eurų, arba penktadaliu mažiau nei planuota metų pradžioje. Labiausiai šios sumos sumažintos pagal Susisiekimo, Kultūros bei Energetikos ministerijų administruojamas priemones. Optimalus ES fondų lėšų panaudojimas per metus yra 1 mlrd. eurų.
Europos Komisija vertins, kiek lėšų bus panaudota iki 2018 metų pabaigos - po to lėšų galės gauti tik tos sritys, kurios bus pasiekę tarpines rodiklių reikšmes.
Lietuva 2014-2020 metasi iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESIF) yra užsitikrinusi 8,39 mlrd. eurų paramą. Vyriausybė per šį laiką kofinansuos 1,56 mlrd. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Merų sukilimas: kaltina pinigų ieškant svetimose kišenėse11
Merai sukilo prieš Laisvės partijos siūlymą lėšų gynybai imti iš savivaldybių. Aiškina, kad ir taip pinigų vos užtenka, tad apie jokį pajamų mokesčio perskirstymą negali būti nė kalbos. Be to, kaltina partijos lyderę ...
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą2
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą11
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus35
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų5
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...