Galimybė dar šiais metais pasinaudoti ES fondų lėšomis Klaipėdos rajone tirpsta it miražas. Paaiškėjo, kad sklypų dauginimu ir duobėtais vieškeliais garsėjančio rajono savivaldybės klerkai niekaip nesugeba parengti aiškių reikalavimų konkursui, kurio metu būtų atrinkti ES projektinės dokumentacijos rangovai. Konkursas žlugo du kartus, todėl prognozuojama, kad projektai gali įstrigti mažiausiai metams.

Rangovo ieško metus

Šiuo metu visos pajūrio savivaldybės aktyviai ruošiasi įsisavinti Europos Sąjungos milijonus, kurie bus skirti viešajai infrastruktūrai, švietimui, kultūrai, socialinėms ir kitoms reikmėms.

Tačiau Klaipėdos rajono valdininkai nuo 2015 m. pradžios niekaip nesugeba įgyti ES projektinės dokumentacijos rangovų.

Pirmasis "Projektų preliminarių paraiškų, projektų paraiškų, galimybių studijų ir investicijų projektų rengimo paslaugų pirkimas" vyko dar praėjusių metų vasarį.

Tačiau gegužę jis buvo nutrauktas. Antrasis pirkimas buvo pradėtas pernai liepą. Tačiau šių metų sausį jis vėl buvo nutrauktas.

Teigiama, kad nė vienas iš konkurse dalyvavusių rangovų savivaldybei nesugebėjo pasiūlyti tinkamos kainos.

Sąlygose – neaiškumai

Konkurso dalyviams kilo klausimų: tad kokį paslaugų kiekį ketina pirkti savivaldybė?

Iš pradžių techninėje specifikacijoje buvo nurodyta, kad preliminariai savivaldybė ketina įsigyti 2,5 projekto, o maksimaliai – 7,5.

"Nelogiška pirkti pusantro daikto. Rengiamas konkursas dviem su puse projekto įgyvendinti? Juk tai absurdas. Visų pirma, savivaldybė niekaip nesugebėjo deramai paaiškinti, ką perka ir kokį kiekį. Reikalavimuose viskas sumalta, įsigyjamos netgi tos paslaugos, kurios apskritai nėra reikalingos. Iš čia aiškiai matyti, kad arba savivaldybės specialistai neturi supratimo, kokius dokumentus reikia pasirengti siekiant gauti ES pinigus, arba bandoma proteguoti, pasirenkant "savesnius", – nuomonę apie konkursą išsakė vienos jame dalyvavusių konsultacinių įmonių atstovas.

Juokas dėl mokslo

Peržvelgus Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atsakymus į konkurse dalyvavusių įmonių pateiktus klausimus, švelniai tariant, ima juokas.

Viešai prieinamoje medžiagoje matyti, kad rajono valdininkų keliami reikalavimai net prieštarauja logikai.

Pavyzdžiui, konkurso rengėjai net neskiria, kas yra mokslo šaka, o kas mokslo kryptis.

Vienoje pirkimo sąlygų pabrėžiama, kad rangovas turi turėti ekspertą, kurio išsilavinimas būtų ekonomikos ar finansų krypties ir atitiktų ne žemesnį nei magistro kvalifikacinį laipsnį.

Lietuvoje galioja kiek kitoks nei Klaipėdos rajone mokslo krypčių skirstymas. Jis nustatomas švietimo ir mokslo ministro įsakymu.

Mokslo kryptis yra, pavyzdžiui, socialiniai mokslai, vadyba ir administravimas. Ekonomika ir finansų mokslas yra mokslo šaka.

Kaltas – euras?

Rajono rengtame konkurse dalyvavo apie 10 įmonių. Preliminari pirkimo suma buvo 40 tūkst. eurų vertės. Tik labai retais atvejais paslaugos pirkėjas iš tokio dalyvių skaičiaus nesugeba išsirinkti tinkamo.

Klaipėdos rajono savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjos Raimondos Kučinskaitės pasiteiravus, kas yra kaltas, kad rajonas niekaip neišsirenka ES projektinės dokumentacijos rangovų, valdininkė rėžė, kad kaltas – euras.

"Kaltas euro įvedimas. Po euro įvedimo viskas pabrango. Tai ne naujas pirkimas. Tačiau anksčiau skirtų lėšų mes net neišnaudodavome, jų likdavo. Jei anksčiau pasirašydavome sutartis iki 100 tūkst. litų vertės, tai paskelbus šį konkursą gavome kone dviejų milijonų eurų pasiūlymą už panašaus kiekio dokumentų rengimą. Kiti siūlė 200 tūkst. eurų", – aiškino R.Kučinskaitė.

Taisė klaidas

Skyriaus, kuriame dirba penki darbuotojai, vadovė aiškino, kad savivaldybės valdininkai dalį dokumentacijos projektams gali patys paruošti, tačiau esą yra labai apkrauti darbu, todėl ieškomi ES reikalavimus finansavimui išmanantys rangovai.

Čia pat darbuotoja pabrėžė, kad ne visi dalyviai atitiko keliamus reikalavimus.

"Buvo ir tokių dalyvių, kurie, panašu, nemoka rengti tokios dokumentacijos. Mes tokių rangovų nenorime. Po to mes už juos dirbsime, o jie gaus pinigus. Mums netiko kai kurių rangovų kvalifikacija", – aiškino R.Kučinskaitė.

Paklausus, kodėl atrankos konkurse buvo nemažai klaidų ir netikslumų, R.Kučinskaitė pripažino, kad klaidas savivaldybei teko taisyti.

"Atsimenu, kad viename pirkime buvo įrašytas ne tas žodis. Bet tik viename. Kitame konkurse buvo aritmetikos klaida. Bet dabar jau taip neberašome", – teisinosi skyriaus vadovė.

Tačiau paaiškėjo, kad ir vienas "ne tas" žodis gali sužlugdyti konkursą.

Daug veiklos – be naudos

Klaipėdos rajono savivaldybės Viešųjų pirkimų skyriaus vadovas Egidijus Gedrimas pareiškė, jog nemato bėdos, kad dar šiais metais gali įstrigti ES projektai.

"Aš nevartočiau žodžio "stringa", nes projektų paraiškų pateikimas nestringa. Visa reikalinga dokumentacija buvo pateikta", – tikino specialistas.

Aiškinantis, kaip nutiko, kad valdininkų rengtuose dokumentuose konkursui apstu netikslumų, E.Gedrimas tikino, kad klaidos buvo ištaisytos.

"Ten aritmetikos skaičiavimas ne toks buvo, kiek pamenu. Bet konkursas neįvyko dėl kitko. Tiekėją turime pasirinkti pagal mažiausią kainą. Tačiau tų tiekėjų, kurių kvalifikacija buvo tinkama, kainos buvo per didelės", – kalbėjo E.Gedrimas.

O štai konsultacinės įmonės atstovas replikavo, kad, žvelgiant iš šalies, peršasi išvada, jog konkursai žlugo dėl pačių savivaldybės darbuotojų neišmanymo.

"Problema dar yra tai, kad, ar iš baimės, ar perdėto uolumo, savivaldybė pasirinko žymiai ilgesnes ir sudėtingesnes pirkimo procedūras, kai rangovų buvo ieškoma net ir užsienio valstybėse. Mokesčių mokėtojų pinigai keliauja apmokėti veiklai be jokio rezultato", – situaciją komentavo konsultantas.