Ministras pažymėjo, kad Baltijos jūros dugnu planuojamas tiesti dujotiekis „Nord Stream 2“ iš esmės prieštarauja Europos Sąjungos (ES) energetikos politikos tikslams. Jei projektas bus įgyvendintas, jis ne stiprins, o priešingai – silpnins ES energetinį saugumą ir didins priklausomybę nuo Rusijos. Lietuva siekia, kad iš esmės būtų įvertinta, ar reikia dar vieno dujotiekio iš Rusijos į Europą.  Be to, Lietuvos nuomone, turi būti aiškiai įtvirtinti Rusijos įsipareigojimai išlaikyti dujų tranzitą per Ukrainą.

„Negalima užsimerkti prieš Rusijos bandymus didinti savo geopolitinę įtaką per tokius energetikos projektus kaip Astravo AE ar dujotiekis „Nord Stream 2“. Lietuva puikiai žino, ką reiškia būti Rusijos įkaite energetikoje, mes perspėjame ir visą regioną, kad netaptų tais įkaitais“, – sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Ministras Šiaurės šalių parlamentarams kalbėjo apie Rusijos pinigais ir technologija statomos Astravo AE grėsmes ne tik Lietuvai, bet ir visam regionui. Astravo AE keliamos grėsmės susijusios ne tik su tarptautinių branduolinės saugos ir aplinkosaugos reikalavimų nesilaikymu, bet ir dažnai statybų metu kylančiais incidentais, prabrėžta susitikime.

Taip pat atkreiptas dėmesys, kad Astravo AE pagaminta pigi ir nesaugi elektra, patekusi į ES, turėtų konkurencinį pranašumą ES pagamintos saugios elektros atžvilgiu. Todėl Lietuva siekia telkti regiono šalis užtikrinant, kad konkurencinės sąlygos nebūtų iškraipomos.

Susitikime parlamentų nariams pristatytas ir sėkmingai veikiantis SGD terminalas Klaipėdoje. Pasak ministro, terminalas, užbaigęs Lietuvos energetinę izoliaciją ir privertęs „Gazprom“ ne diktuoti kainas, o veikti rinkos sąlygomis, suteiks naujų galimybių visam Baltijos jūros regionui. Baigus kurti regioninę dujų rinką, dar daugiau regiono valstybių galės naudotis dinamiškos ir lanksčios SGD rinkos galimybėmis. 

Taip pat aptartas Baltijos šalių energetinio saugumo stiprinimo projektas – atsijungimas nuo Rusijos valdomos elektros sistemos ir prisijungimas prie kontinentinės Europos tinklų. Baltijos šalys – vienintelės ES valstybės, kurios iki šiol priklauso ne Vakarų, o Rytų elektros sistemai, kontroliuojamai Rusijos. Lietuva siekia, kad sinchronizacijos su Europa projektas būtų įgyvendintas kuo greičiau – iki 2025 m. – nerizikuojant Baltijos šalių energetiniu saugumu.