- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje suvartotos elektros energijos kiekis sausio mėn. pasiekė aukščiausią lygį per paskutiniuosius 3 metus – 980 GWh. Tačiau beveik trečdaliu sumažėjusi gamyba lėmė, kad vietinė elektra padengė vos 20 proc. viso poreikio.
Visose Baltijos šalyse sausį pagamintos elektros energijos kiekis išaugo 5,6 proc. ir siekė 2,5 TWh. Tokį šuolį nulėmė Latvija ir Estija, kurių atitinkamai 2 proc. ir 21 proc. padidėjusi elektros energijos gamyba pasiekė 738 GWh ir 1128 GWh. Tuo tarpu Lietuvoje gamybos apimtys sumažėjo 31 proc. ir siekė tik 202 GWh.
„Latvijoje vietinės elektros gamybos augimą iš esmės lėmė Rygos šiluminės elektrinės, kurios pagamino 21 proc. daugiau elektros – 320 GWh. Tai yra vienas aukščiausių sausio mėnesių rodiklių, jis viršija ilgametes vidutines gamybos apimtis net 34 proc. Būtent tai lėmė, kad tai buvo pirmas kartas per pastaruosius 4 metus, kai sausio mėn. gamybos apimtys Latvijoje viršijo suvartojimą“, – aiškina Martynas Giga, „Elektrum Lietuva“ generalinis direktorius.
Tuo tarpu elektros suvartojimas sausį Latvijoje siekė 693 GWh, gamybos apimtys augo 7 proc. Estijoje elektros poreikis sudarė 828 GWh, o gamyba buvo 36 proc. didesnė. Iš viso į regioną pirmąjį metų mėnesį importuota 433 GWh arba 17 proc. reikiamo elektros energijos kiekio. Palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, importas šių metų sausį sumažėjo 27 proc.
Kainas augino sutrikęs jungčių darbas
Sausį Baltijos elektros energijos rinkoje užfiksuota skirtinga kainų dinamika. Latvijos ir Lietuvos „Nord Pool Spot“ biržos teritorijose elektra brango, o Estijoje pigo. Lietuva pasižymėjo didžiausia kaina – 36,88 EUR/MWh, o tai yra 6 proc. daugiau nei gruodį. Latvijoje kaina išaugo 3 proc. iki 35,14 EUR/MWh, o Estijoje užfiksuotas kainos kritimas 2 proc. iki 33,27 EUR/MWh. Kainos Baltijos regione tam tikromis valandomis svyravo nuo 17,38 EUR/MWh iki 117,12 EUR/MWh.
„Kainų augimui Lietuvoje ir Latvijoje esminę įtaką padarė dėl neplanuoto atjungimo savaitę neveikusi „NordBalt“ jungtis. Be to, visą sausį dėl planuotų priežiūros darbų buvo apribotas elektros importas į Lietuvą iš Baltarusijos, Lenkijos ir Kaliningrado. Sumažėjęs importas ir nedidelės gamybos apimtys Lietuvai neleido apriboti kainų šuolių piko valandomis“, – aiškina M. Giga.
Pasak eksperto, ribotas elektros jungčių prieinamumas įtakos turėjo ir kainoms Latvijoje, tačiau sėkminga Rygos šiluminės elektrinės veikla užkirto kelią kainų šuoliui. Kartu su kainų kritimu Skandinavijoje padidėjo ir kainų skirtumas tarp Baltijos ir Šiaurės šalių. Lietuvoje vidutinė elektros energijos kaina sausį buvo 5,90 EUR/MWh didesnė nei Skandinavijos šalyse, Latvijoje šis skirtumas siekė 4,16 EUR/MWh, o Estijoje – 2,29 EUR/MWh.
Tiesa, kitose Europos šalyse elektros energijos rinkoje vyravo panaši kainų augimo tendencija kaip Lietuvoje ir Latvijoje, o atskiruose regionuose užfiksuoti ir ypatingi kainų šuoliai – Vengrijoje elektra brango 70 proc., o Prancūzijoje – 36 proc.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus24
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...