- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Atsinaujinančių išteklių energetikos projektams šiemet išmokėta daugiau nei 106 mln. eurų iš viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžeto.
„Baltpool" biržos duomenimis, šių metų sausio-spalio mėnesiais vėjo elektrinėms skirta daugiau nei 32 mln. eurų, saulės – 24 mln. eurų, o biokuro ir biodujų – daugiau nei 10 mln. eurų paramos. Dar per 23 mln. eurų skirta „Lietuvos energijos" Elektrėnų elektrinės išlaikymui. Likusi suma teko gamybos balansavimo ir kitiems projektams.
Tarp didžiausių paramos gavėjų – „Lietuvos energija", Vilniaus šilumos tinklai, „Šilutės vėjo projektai" bei atliekas deginanti „Fortum Klaipėda".
Nuo 2010 m. iš VIAP biudžeto atsinaujinančių išteklių energetikos projektams jau išmokėta daugiau nei 1,6 mlrd. eurų. „Lietuvos energijos" Elektrėnų elektrinės išlaikymui 2010-2018 metais skirta daugiau nei 700 mln. eurų paramos, arba maždaug 44 proc. viso VIAP biudžeto.
Vilniaus šilumos tinklai per 10 šių metų mėnesių gavo daugiau nei 3,9 mln. eurų paramos. Vėjo jėgaines valdančios įmonės „Šilutės vėjo projektai" gauta parama per tą patį šių metų laikotarpį – beveik 3,9 mln. eurų.
Didžiausias kogeneracijos skatinimo gavėjas yra bendrovė „Fortum". Jos Klaipėdoje valdomai atliekų deginimo jėgainei per 10 šių metų mėnesių skirta daugiau nei 2,2 mln. eurų VIAP paramos. Praėjusiais metais parama „Fortum" jėgainei siekė 3,7 mln. eurų, o per visus 12 skatinimo schemos metų VIAP išmokos šiai įmonei gali siekti apie 40 mln. eurų.
Teismuose atsikovotą paramą nuo šių metų gegužės pradėjo gauti šilumos gamybos bendrovė „Foksita", kuriai už biokuro jėgainėje Kaune gaminamą elektrą šiemet skirta 606 tūkst. eurų VIAP lėšų. „Foksita" gauna 2013 metais aukcione laimėtą, tačiau vėliau panaikintą fiksuotą, didesnį nei rinkoje 9,7 cento skatinamąjį tarifą, kuris galios 12 metų.
Tokį pat tarifą, įgyvendinus taikos sutartį su valstybe, atgavo bei nuo spalio VIAP paramą gauna ir Vokietijos kapitalo įmonė „Danpower Baltic”, kuri tais pačiais 2013 metais laimėjo analogišką aukcioną. „Danpower Baltic" biokuro elektrinei Kaune už elektros gamybą spalį skirta 111 tūkst. eurų paramos.
Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių Europos Sąjungoje yra dotuojama, siekiant skatinti jos plėtrą ir taip sumažinti katastrofišką šiltnamio efektą bei mažinti iškastinių išteklių importą. Vienas pagrindinių skatinimo mechanizmų – dotacijos iš VIAP biudžeto.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) jau patvirtino 2019 m. VIAP biudžetą – 99,576 mln. eurų, t. y. 31,5 proc. mažesnį nei 2018 m. – 145,271 mln. eurų.
VKEKK nurodo, kad VIAP lėšų poreikis iš esmės mažėja dėl išaugusios elektros energijos rinkos kainos, kuri mažina VIAP lėšų poreikį atsinaujinančių išteklių gamybai finansuoti, taip pat nenumatytas finansavimas elektros energetikos sistemos rezervų užtikrinimui.
2019 m. VIAP lėšos bus skiriamos remti ir skatinti vietinę gamybą iš atsinaujinančių energetikos išteklių, taip pat kompensuoti elektrinių, naudojančių atsinaujinančius energijos išteklius, prijungimą prie elektros tinklų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...