Ekspertas: pensijai kaupiančių žmonių skaičius išlieka tolygus

Šių metų pradžioje pasikeitus kaupimo pensijų II pakopoje tvarkai ir žiniasklaidoje pasirodžius statistikai, kad vis daugiau žmonių išreiškia nepasitikėjimą sistema ir nusprendžia nutraukti kaupimą, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos narys Tadas Gudaitis sako, kad nereikia pasitikėti šiais skaičiais, kadangi skaičius žmonių, kurie buvo praėjusių metų pabaigoje ir šių metų vasario mėnesį, yra identiškas.

Anot T. Gudaičio, asociacijos nariai į situaciją žiūri plačiau ir vertina tiek kaupiančių žmonių dalį visų šalies gyventojų kontekste, tiek ir sukaupto jų turto dydį.

„Tiek žmonių skaičius yra toks pat, tiek jų turtas yra išaugęs“, – pirmadienį „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ kalbėjo T. Gudaitis.

Vertinant šalies gyventojų sprendimą nutraukti kaupimą, T. Gudaitis atkreipia dėmesį, jog labai svarbu, kad žmogus suprastų, kodėl jis priėmė tokį sprendimą, ir įvertintų turimas alternatyvas.

„Jeigu aš nekaupiu II pakopoje, jeigu sustabdau kaupimą, tai ką aš darau su tais pinigais, kurie yra mano rankose? Ar aš juos tiesiog suvartoju ir lieku su „Sodros“ pensija, kuri dėl demografinės situacijos tikrai nebus solidi, ar renkuosi kitą alternatyvą – investuoju į trečią pakopą, ar kaupiu kitu būdu?“, – aiškina T. Gudaitis.

Jo teigimu, netaupymas yra trumpalaikė išeitis, kuri problemų tikrai neišsprendžia.

Tuo metu kalbėdamas apie žmonių nepasitikėjimą sistema dėl dažnų jos pokyčių, T. Gudaitis sako, kad pokyčių gali būti, tačiau vertinant antrosios pakopos pensijų pertvarką, kuri yra paremta racionaliais sprendimais ir priartinta prie žmogaus, ją keisti dabar būtų labai sunku.

ELTA primena, kad šiais metais įsigaliojo pensijų kaupimo pertvarka, kai šalies gyventojai patys gali galima apsispręsti, ką daryti su pensijos kaupimu II pakopoje.

Lietuvos verslo konfederacijos mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas anksčiau sakė, kad per du mėnesius kaupimą sustabdė 42 tūkst. žmonių, o beveik 12 tūkst. nutarė ne tik stabdyti, bet ir grąžinti lėšas į „Sodrą“. Tuo pat metu beveik 50 tūkst. pasididino įmokas, o beveik 10 tūkst. žmonių papildė kaupiančiųjų gretas.

„Tokios tendencijos rodo, kad tik maža dalis žmonių nusprendė keisti savo sprendimus. Dauguma ir toliau lieka kaupti savo senatvei. Tuo tarpu grįžusieji į „Sodrą“ parėmė esamus pensininkus mainais už pažadą, kad gaus didesnę pensiją“, – sakė M. Dubnikovas.

Jis įsitikinęs, kad gyventojai, kurie nori turėti kažką ateityje, privalo kaupti ir investuoti kapitalą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

...

... portretas
CHA: "... sako, kad nereikia pasitikėti šiais skaičiais, kadangi skaičius žmonių, kurie buvo praėjusių metų pabaigoje ir šių metų vasario mėnesį, yra identiškas" - tai TIK dėl to, kad dabar VISUS (be jų atsiklausimo) 'įdarbina rekrūtais' pas tuos 'privatininkus'; naujieji darbuotojai neiškart sužino kad turi teisę atsisakyt tų papildomų mokesčių. O ir - NET JEI žmogus tuos pinigus skiria vartojimui, tai jie taip SKATINA vietinę rinką (ne taip kaip jūs, kitas šalis turtinantys); o ir tas jūsų vadinamasis 'turtas' tai juk TIK fikcija, jis NĖRA likvidus, o ir - jis TIK skaitiškai 'didėja', įvertinus infliaciją - praradimai SIAUBINGI.

???????

??????? portretas
tai galų gale. ar kada paaiškinsit žmonėms kas čia vyksta? Kodėl žmonėms, kaupusiems fonduose, nuo 2020 m tuos anuitetus mokės sodra? Kodėl ne fondai? Kodėl sumažintos įmokos sodrai, nuo dirbančiųjų, o padidintas pajamų mokestis? Ką reiškia tokia rokiruotė? Ar sodra jau nebeturi kur pinigų dėti?
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių