- Kornelija Mykolaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pristatydami pensijų reformą valdantieji nepateikė jos pagrindimo, sako teisės ekspertai. Anot jų, naujieji pakeitimai sugriaus II pakopos pensijų kaupimą ir užkraus naštą dirbantiesiems.
Pasak Vilniaus universiteto Teisės fakulteto lektorės, advokatės dr. Vidos Petrylaitės, reformos yra nepakankamai teisiškai pagrįstos ir argumentuotos, be to, prieštarauja 2003 metų keltiems tikslams.
„Mano manymu, sistema yra ne keičiama, o kuriama visiškai nauja. Jei palygintume tikslus, kokie buvo 2003 metų ir dabar pagrindžiant pakeitimus, nebelieka pagrindinio tikslo - subalansuoti „Sodros“ biudžetą ateityje”, - antradienį žurnalistams sakė V. Petrylaitė.
Anot jos, 2003 metais tikslas buvo mažinti valstybės įsipareigojimą išlaikant pensininkus, o dabartinė reforma naštą „Sodrai“ tik didins.
„2003 metais buvo pareikštas susirūpinimas, kad (...) ateityje „Sodra“ susidurs su sunkumais dėl demografinių problemų. Dirbančiųjų asmenų mažėja ir mažės, tų asmenų, kuriems reikės mokėti pensijas, ateityje daugės. (...) tada buvo pasiūlyta suderinti „Sodros“ ir kaupiamąją sistemą. „Sodra“ mažina įsipareigojimus ateities pensininkams ir jiems leidžiama pasirinkti fondą, kur vykdys pensijų kaupimą“, - kalbėjo V. Petrylaitė.
„Jei pažiūrėtume į dabartinius pasiūlymus, šitas tikslas - subalansuoti „Sodros“ biudžetą ateityje - dingsta. Išreiškiamas bendro pobūdžio tikslas, kuris yra ne tik praktinis, bet ir populistinis - didinti senatvės pensiją. Kokiomis priemonėmis? Jei atsisakoma „Sodros“ pervedimų dalies, „Sodros“ įsipareigojimai ateityje tik didėja“, - svarstė Vilniaus universiteto Teisės fakulteto lektorė.
Tuo metu advokatų kontoros „Sorainen“ Lietuvos biuro vadovaujantis partneris dr. Tomas Kontautas pažymėjo, kad būsima reforma paliečia tik dabartinių ir būsimų pensininkų interesus, tačiau visiškai neatsižvelgia į ateities darbuotojus.
„Žiūrint sistemiškai, jei „Sodrai“ išaugs našta, klausimas - iš kur susirinks pinigus, reiškia būsimų dirbančiųjų sąskaita, taigi mokesčių išaugimas yra neišvengiamas“, - sakė T. Kontautas.
Tuo metu „Sorainen“ vyresnioji teisininkė Dalia Augaitė kritikavo, kad reforma priimama pernelyg greitai ir jos tinkamai neišdiskutavus.
„Tokie esminiai siūlymai teikiami su tokiu greičiu ir su rinka neišdiskutavus. Įstatymas turėtų būti nuo sausio įgyvendintas, poįstatyminiai teisės aktai iki gruodžio 31 dienos turi būti paskelbti, o dalyviai nuo sausio 1 dienos juos turi įgyvendinti“, - pažymėjo D. Augaitė.
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos valdybos (LIPFA) narys Tadas Gudaitis akcentavo, kad Teisingumo ministerija, LIPFA žiniomis, buvo akcentavusi, jog teikiama reforma prieštarauja Konstitucinio Teismo vertinimui, kuris sako, kad per krizę valstybės sumažintos įmokos į pensijų fondus turėtų būti kompensuotos.
Jo teigimu, naujoji reforma galėtų lemti tai, kad kaupiantieji pensijas sukaups nuo 5 iki 9 tūkst. eurų mažiau nei tuo atveju, jei būtų nekeičiama. T. Gudaičio teigimu, tai galėtų lemti kaupiančiųjų bylinėjimąsi ir teisinius ginčus su valstybe, todėl tikėtina, kad įstatymą vėl reikėtų peržvelgti.
ELTA primena, kad Seimas po pateikimo pritarė pensijų reformos įstatymų projektų paketui. Dabar jie svarstomi Seimo komitetuose.
Reformos įsigalios tik tuomet, jeigu joms pritars Seimas. Vyriausybė tikisi to sulaukti iki liepos, nors neatmetama, kad diskusijos gali nusikelti į rudenį.
Pensijų kaupimo pertvarką privatūs pensijų fondai kritikuoja nuo jos pristatymo pradžios. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo, kad anuitetų mokėjimas būtų centralizuotas. Kitaip tariant, privačiai pensiją kaupę asmenys, sulaukę pensinio amžiaus, išmokas privalomai gautų iš „Sodros“. Šį pasiūlymą kritikuoja privatūs fondai, teigiantys, kad tada nelieka prasmės kaupti pensijos privačiai.
Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio teigimu, taip būtų sumažinta rizika. Be to, „Sodra“ nesiektų pelno, todėl didesnę grąžą teiktų gyventojams.
„Siūloma centralizuoti anuitetų teikimą, nes ir dabar anuitetų rinka yra maža, kai ji maža, visa rizika tenka dalyviams. (...) Tai būtų valstybinis tiekėjas, užtikrintų kaip įmanoma didesnę grąžą gyventojams“, - Seimo posėdyje teigė ministras.
Pertvarkant antros pakopos pensijų sistemą, siūloma, kad gyventojo įmoka būtų 4 proc. nuo darbo užmokesčio (po mokesčių pertvarkos - 3 proc.), o valstybė prisidėtų 2 proc. įmoka nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio (po mokesčių pertvarkos - 1,5 proc.). Kaupiantiesiems nemažėtų „sodrinė“ pensija.
Be to, siūloma pensijų fondų įkainius sumažinti perpus - iki 0,5 vidutinės metinės lėšų vertės.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Ką daryti, jei ne šeimos narys jums turi pervesti daugiau nei 2 500 eurų?
Artimiausias giminaitis – mama, tėtis, brolis, sesuo, dukra ar sūnus – per metus gali pervesti kokią tik nori sumą. Tačiau pinigų iš svetimo žmogaus be rimtesnio pagrindimo ir be mokesčių Lietuvos gyventojas per metus gali gauti ne ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...