Pirmūnai ES

Šių metų sausį vidutinė metinė infliacija Lietuvoje siekė apie 3,8 proc., o vasarį – 3,1 proc., nurodė Statistikos departamentas.

Kainų augimas Lietuvoje vėl gerokai pranoko bendrą euro zonos infliaciją: remiantis Eurostato duomenimis, infliacija euro zonoje mažėjo nuo 1,4 proc. (2017 m. gruodį) iki 1,3 proc. (2018 m. sausį) ir 1,2 proc. (vasarį). Skelbiama, kad vasarį infliacija euro zonoje buvo mažiausia nuo 2016 m.

Lyginant su 2017 m. sausiu, labiausiai Lietuvoje pabrango alus (23 proc.), kietasis kuras (22,6 proc.), viešojo maitinimo paslaugos (8,4 proc.), tabako gaminiai (7,2 proc.), pienas ir jo produktai, sūris ir kiaušiniai (po 6,9 proc.). Pernai infliacijos augimą skatino vienkartiniai veiksniai, tokie kaip alkoholio ir tabako akcizų didinimas bei padidintas Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas šilumos energijai.

Žaliavos ir algos

Ekspertai ramina, kad jeigu šiemet nebus naujų mokesčių, infliacija turėtų mažėti. Lietuvos banko (LB) vyresnysis ekonomistas Paulius Morkūnas prognozuoja, kad metinė infliacija šiemet smuks kone trigubai.

"Šiemet vidutinis kainų augimas turėtų sulėtėti ir siekti apie 2,6 proc. Tokį scenarijų prognozuojame dėl keleto priežasčių: visų pirma išnyks padidintų alkoholinių gėrimų akcizų poveikis. Pernai šis veiksnys lėmė apie 0,7 proc. metinės infliacijos. Be to, 2018 m. numatomas gerokai lėtesnis naftos kainos augimas – tai pernai prisidėjo prie degalų kainų, taigi ir infliacijos augimo. Pagaliau praėjusiais metais sparčiai augusios paslaugų sektoriaus kainos šiemet turėtų stabilizuotis, nes ir darbo užmokesčio ir kitų sąnaudų augimas sulėtės", – aiškino P.Morkūnas.

"Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sutiko, kad metinė infliacija šiemet mažės, nors metinis pokytis kol kas ir išlieka labai didelis. Ekonomistas prognozavo, kad po kelių mėnesių infliacija nebesieks nė 3 proc.

"2017 m. infliacijos augimą nemaža dalimi lėmė išoriniai veiksniai, pavyzdžiui, naftos brangimas. Vis dėlto naftos kainos pikas, tikėtina, jau pasiektas, tad ji turėtų stabilizuotis. Šiuo metu žaliavų rinkoje nėra nė vieno veiksnio, kuris kilstelėtų infliaciją į nenatūralų lygį. Išlieka tik vienas pagrindinis infliacijos veiksnys – didėjančios darbo sąnaudos ir atlyginimai. Pernai algos augo net 8,5 proc., o šiemet turėtų didėti apie 7 proc. Tai kelia paslaugų kainas, nes dėl darbo užmokesčio augimo padidėja darbo sąnaudos. Dėl to ir prognozuojama, kad brangs paslaugos, o prekių brangimas bus nuosaikesnis", – dėstė N.Mačiulis.

Norint, kad lietuviai geriau gyventų, reikia, kad ekonomika augtų kuo sparčiau. O ekonomika sparčiausiai auga tuomet, kai auga investicijų ir darbo našumo lygis.

Pasisekė ne visiems

Statistikos departamento duomenimis, 2017 m. ketvirtąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis (neatskaičiavus mokesčių) darbo užmokestis šalyje siekė 884,8 euro. Vis dėlto, nors darbo užmokestis 2017 m., palyginti su 2016 m., augo apie 8 proc., realusis darbo užmokestis šalies ūkyje dėl infliacijos ūgtelėjo tik 4 proc.

N.Mačiulis sutiko, kad ne visi Lietuvos gyventojai pajautė atlyginimų augimą, tačiau pridūrė, kad žmonių, kuriems nepasisekė, ateityje bus vis mažiau.

"Kad ir kaip būtų, atlyginimų augimas dabar yra dvigubai spartesnis už kainų augimą, todėl negalime sakyti, kad gyventojai pajuto perkamosios galios sumažėjimą. Problema yra su tais gyventojais, kurių pajamos nedidėja. Pernai maždaug trečdaliui darbuotojų atlyginimai neaugo, lėčiau didėjo socialinės išmokos, tad daliai gyventojų infliacijos augimas buvo skausmingas. Šiemet, regis, bus mažiau gyventojų, kurių pajamos nedidėja. Gerokai sparčiau augs ir viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai – tai matėme ir praėjusių metų pabaigoje. Vadinasi, bus vis mažiau ir mažiau gyventojų, kurių pajamų didėjimas bus lėtesnis nei kainų augimas", – prognozavo N.Mačiulis.

Vilniaus universiteto profesorius ekonomistas Rimantas Rudzkis prognozavo, kad jeigu Lietuvos ekonomika augs, ilgainiui algos didės ir tiems, kurie šio augimo nepajautė anksčiau.

"Norint, kad lietuviai geriau gyventų, reikia, kad ekonomika augtų kuo sparčiau. O ekonomika sparčiausiai auga tuomet, kai auga investicijų ir darbo našumo lygis. Reikia, kad investicijos Lietuvoje būtų daug didesnės už tas, kurios buvo iki šiol. Jeigu Lietuvoje būtų kuriama daugiau gerai apmokamų darbo vietų, kiltų ir bendras ekonomikos lygis. Palyginkime Lietuvą ir Airiją – ši šalis kadaise buvo skurdi, o dabar joje geriau gyventi nei Lietuvoje. Taip yra todėl, kad per pastaruosius kelis dešimtmečius Airija pritraukė labai daug investicijų", – aiškino R.Rudzkis.

"Ekonomika auga ne dėl to, kad kyla kainos, o dėl to, kad mes investuojame, didiname darbo našumą, sėkmingai parduodame savo sukurtas prekes pasaulio rinkose. Infliacija yra tik  ekonomikos augimo padarinys", – pridūrė ekonomistas.