- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Komisijos sprendimas naujoje finansinėje perspektyvoje 13 proc. sumažinti paramą Lietuvos regionų plėtrai dar nėra galutinis, o būsimose derybose tikriausiai bus diskutuojama ne tik dėl sanglaudos politikos lėšų, bet ir kitų finansavimo sričių.
„Lietuva, kaip ir bet kuri kita šalis, žiūri į visą derybinį paketą. Manau, kad bus kalbama ne tik apie sanglaudos lėšas, bet ir tolesnį Ignalinos atominės elektrinės uždarymo finansavimą, paramą žemės ūkiui - išmokų ūkininkams sulyginimą su Europos Sąjungos narių senbuvių gaunamomis išmokomis, paramą infrastruktūros jungtims, pasienio apsaugai ir panašiems dalykams“, – LRT radijui sakė Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas.
Pasak jo, pagrindinis Lietuvos argumentas derybose dėl sanglaudos lėšų buvo ir yra susijęs su tuo, kad šalies ekonominio išsivystymo lygis išlieka mažesnis nei ES vidurkis.
„Tai yra tradicinis argumentas, ši parama turėtų prisidėti prie spartesnio šalies ekonomikos augimo. Iš dalies dėl spartesnio Lietuvos ekonomikos augimo nei vidutiniškai Europos Sąjungoje Lietuvai vien dėl statistinių priežasčių ateityje ši parama turėtų mažėti, nes kuo turtingesnė šalis darosi, tuo ji mažiau turėtų pretenduoti į šitą paramą“, – aiškino R. Vilpišauskas.
Buvusi finansų ministrė, parlamentarė Ingrida Šimonytė sakė, kad Lietuva bandys pasinaudoti šalies padalinimu į du statistinius regionus – Vilniaus, kur išsivystymas viršija ES vidurkį, ir likusios Lietuvos.
Anot parlamentarės, tai derybose gali tapti svarbiu argumentu, tačiau jis taip taip pat parodo ir ES paramos lėšų panaudojimo problemas Lietuvoje.
„Akivaizdu, kad ankstesniais periodais gauta finansinė parama tik pagilino tą (regionų – BNS) dinamikų atotrūkį, nepaisant to, kad tų pinigų ir regionams buvo skirta. Faktas tas, kad ta parama daugiausia koncentravosi į tokius arba grožio dalykus, arba kitus dalykus, kurie tikrai nekuria gero impulso ekonomikai. Čia mes galime tą pastabą atgal gauti, (...) kad mažai buvo padaryta, kad tie skirtumai paramos lėšomis būtų sumažinti“, – LRT radijui sakė I. Šimonytė.
Tiek R. Vilpišauskas, tiek I. Šimonytė teigė, kad tolesnės derybos tiek dėl sanglaudos politikos lėšų, tiek dėl bendro ES biudžeto bus nelengvos.
„Čia daugiausia lems Europos Sąjungos valstybių vadovų susitarimas, o ginčų bei diskusijų yra labai daug. Ne tik dėl Sanglaudos lėšų sumažinimo Vidurio ir Rytų Europos šalims, tokioms, kaip Lietuva, bet ir dėl įvairių kitų klausimų – kaip padengti maždaug 10-12 mlrd. eurų trūkumą, kuris turėtų susidaryti Jungtinei Karalystei išstojus iš Europos Sąjungos, kaip reaguoti į vadinamus svarbiausius iššūkius, migracijų, sienų apsaugą, gynybos politikos priemonių integravimą ir panašius dalykus“, – teigė R. Vilpišauskas.
„Akivaizdu, kad diskusijos negali nebūti aštrios, juo labiau, kad per tą laiką tokios šalys kaip Lietuva perlipo per vadinamąjį sanglaudos slenkstį. Akivaizdu, kad diskusija dėl Europos Sąjungos biudžeto kaip ir visada nebus lengva, o dabar ji bus dar sunkesnė dėl to, kad aplinka gana smarkiai pasikeitė nuo paskutinių derybų“, – pabrėžė I. Šimonytė.
2021-2027 metų Europos Sąjungos (ES) biudžete EK Lietuvos regioninei plėtrai antradienį pasiūlė skirti 6,359 mlrd. eurų (einamosiomis kainomis, atsižvelgiant į infliaciją) – 12,9 proc. mažiau nei 2014-2020 metais (7,3 mlrd. eurų).
Pasak Finansų ministerijos pranešimo, Lietuvai skirta parama mažėtų 11 proc. iki 5,6 mlrd. eurų (2018 metų kainomis). Panašiai parama mažės ir kai kurioms kitoms šalims – Estijai, Slovakijai, Čekijai, Maltai, Lenkijai ir Vengrijai.
Toliau derybos dėl reglamentų įgyvendinimo taisyklių vyks ES Tarybos darbo grupėse, vėliau bus deramasi ir su Europos Parlamentu. Dėl lėšų paskirstymo tarp regionų derybos vyks Europos Vadovų Taryboje, o valstybių narių sprendimui turės pritarti ir Europos Parlamentas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Jonavoje radus į sprogmenį panašų daiktą, laikinai stabdomas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto aptikus į sprogmenį panašų daiktą, stabdomas traukinių eismas, jie gali vėluoti valandą, pranešė Lietuvos geležinkeliai („LTG Link“). ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus8
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...
-
Lietuvos parlamentas metams pratęsė sankcijas rusams ir baltarusiams
Rusijai tęsiant karą Ukrainoje, Lietuvos Seimas metams pratęsė nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Nors būta siūlymų baltarusiams nustatyti naujų ribojimų, parlamentarai jiems nepritarė. ...