- Irma Janauskaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Mažesni svoriai už buvusių didesnių kainą. Pigesnės sudedamosios dalys. Ir vis brangiau. Tokius pastarojo meto su maisto produktais susijusius pokyčius matantys ekonomistai sako – prekybininkai ir gamintojai pjauna šaką, ant kurios sėdi, žmonės jau perka kukliau.
Prekybininkai neslepia – kainos šalyje nemažės, o rinkos traukimąsi, jei toks prasidės, lems tai, kad pati Lietuva traukiasi – sustabdyti emigracijos politikams nepavyksta.
Kas išsklaidytų pirkėjų liūdesį ir pagerintų prekybininkų nuotaiką, svarstyta Vilniuje. Naujoves siūlančios kompanijos sako: bent jau kaštus prekybininkams mažintų technologijų diegimas. Pavyzdžiui, toks įrenginys naudojamas Estijos mažmenininkų. Pirkėjas jį pasiima su savim, ir, keliaudamas po parduotuvę, skenuoja į krepšelį dedamas prekes. Ir išeidamas jis tiesiog paspaudžia, kad nori susimokėti.
Nereikia kasų, nereikia kasininkų, štai jau ir taupymas. Galvoti, kaip elgtis toliau, prekybos įmones verčia pardavimų rezultatai – sustojo prekiaujančiųjų maistu apyvarta. Bet kainos keliamos. Metinė infliacija Lietuvoje – beveik 5 proc.
„Kyla darbo užmokestis ir labai didelė pagunda kelti, ne tik kad pardavimų kiekį didinti, bet taip pat ir kainas. Tai yra lengviausias būdas pasididinti savo pajamas. Tiek prekybininkams, tiek ir gamintojams, tiek ir paslaugų teikėjams. Ir Lietuvoje, jeigu bendrai pažiūrėjus statistiką, pagrindinis veiksnys mažmeninės prekybos augimo jau yra ne kiekio augimas, augimas sulėtėjo, žemiau 3 proc. nukrito, o būtent kainų augimas“, – sakė banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Kyla darbo užmokestis ir labai didelė pagunda kelti, ne tik kad pardavimų kiekį didinti, bet taip pat ir kainas.
„Lidl“ atėjimas jau iš savęs privertė pasimažinti sąnaudas ir pergalvoti procesus. Dabar, reiškia, ar sąnaudų mažinimas reiškia kainų mažinimą, čia jau atskiras klausimas, ar pelno didinimą. Aš nekompetentingas diskutuot apie tai, ką prekybininkai daro su padidėjusiu efektyvumu. Tačiau, esant konkurencinei kovai, esant didesniam efektyvumui, egzistuoja galimybė mažinti kainas. Taigi, automatiškai prekybininkai su visu šituo iššūkiu, kuris yra mažesnės kainos poreikis, gali geriau tvarkytis diegdami technologijas“, – kalbėjo „StrongPoint“ tarptautinio technologijų kūrimo ir vystymo padalinio vadovas Evaldas Budvilaitis.
Atskirų tinklų pelno statistikai neskelbia, bendras – beveik pusė milijardo eurų. Prekybos įmonės aiškina, dar mažinti maržų jau neina, o dalį kaltės dėl kainų turi prisiimti politikai, galvojantys vien apie draudimus ir nesugebantys sustabdyti emigracijos. Esą jei, traukiantis Lietuvai, ims trauktis ir mažmeninės prekybos rinka, pirkėjams geriau nebus.
„Sklando, kad prekybos sektorius, prekybininkai – tai aukso kasyklos, ir tai yra labai pelningas verslas ir panašiai. Tai visi turėtų išsiimti ir kurti parduotuves. Tai yra visiškai teisybės ir tiesos neatitinkantys tokie pamąstymai ir teiginiai. Pasižiūrėkime į paskutinius kelis metus. Prekybinių tinklų išėjo daugiau, negu atėjo. Tai vyksta ne dėl to, kad jiems buvo per gerai, bet dėl to, kad rinka buvo per maža, besitraukianti, ir, be abejo, buvo nepelninga. Tas žmonių, pirkėjų mažėjantis skaičius, nuperkamų prekių mažėjantis skaičius, jisai kartais nepalieka tiesiog kitos išeities kaip tik tai didinti kainas“, – teigė Prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas.
Ekspertų teigimu, prekybos tinklai jau kopijuoja vieni kitus, mažina produktų svorį, pigesnėmis keičia sudedamąsias dalis. Bet to esą negana, rinkos stagnacija labai reali, nes vienų žmonių pirkimą stabdo pajamos, kitiems, turintiems pinigų – tokių maždaug trečdalis visų pirkėjų – vartojimas nėra panacėja, jie orientuojasi į mažiau, ko nors išvis atsisako, pavyzdžiui mėsos.
„Kai kalbame apie vartotoją, reiktų išskirti tas dvi Lietuvas. Kaip bebūtų liūdna pasakyti. Pirkėjų pasirinkimą lemai labai skirtingi faktoriai. Jeigu turtingieji ieško įdomesnio asortimento, nišų, geresnės kokybės, natūralumo, tai tie, kurie stengiasi išlikti, jie ieško tik žemų kainų, jie medžioja akcijas, jei yra visiškai nelojalūs ir tiesiog pikti vartotojai“, – kalbėjo „BALTMI Baltic Market Insights“ verslo plėtros vadovas Artūras Urbonavičius.
Ekonomistų teigimu, maisto brangimas tęsis, kol žmonės pirks, gal metus-dvejus. Bet vėliau kainų burbulas esą vis tiek sprogs. Ir tai nebus gerai pačiam prekybos sektoriui. Šio atstovai sako – tada sunkumų bus ir valstybei, dėl mokesčių negavimo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis4
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės4
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?5
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose3
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai9
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
Vėl šventinis maratonas: prekybininkams teks pakovoti dėl vartotojų pinigų3
„Galiausiai baigsis tuo, kad kainos parduotuvėse per dieną keisis tiek kartų, kiek ir naftos kaina“, – apžvelgdamas kai kurių Lietuvoje veikiančių prekybininkų naujas praktikas sako kainas lyginančio portalo pricer.lt maisto krypties...