- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vis dažniau pasigirstant įspėjimams apie galimas krizes, „Swedbank“ ekonomistai nuosmukio neprognozuoja, tačiau mano, kad ir euro zonos, ir Lietuvos ekonomikos augimas lėtės. Nepaisant išliekančių išorinių rizikos veiksnių, 2019-ieji, tikėtina, bus tik kuklesni, bet ne skurdesni metai.
Pasak ekonomistų, šių metų Lietuvos BVP augimas dar turėtų siekti apie 3,5 proc., tačiau jau kitais metais prognozuojamas ekonomikos augimo sulėtėjimas iki 2,5 proc. Tačiau tam daugiausiai įtakos turės ne vietiniai, o išoriniai veiksniai – šlubuojančios eksporto rinkos.
Bankas sumažino šių metų euro zonos augimo prognozę. Pernai 2,5 proc. siekęs augimas šiemet nesieks 2 proc. bei toliau lėtės 2019 ir 2020 metais. Ekonomikos augimo lėtėjimas taip pat prognozuojamas ir kitose svarbiose Lietuvos eksporto rinkose – Skandinavijos šalyse, JAV ir Rusijoje.
„Vėstant Vokietijos ekonomikai, išsikvepiant Ispanijai ir Prancūzijai, neįsibėgėjant struktūrinėms reformoms ir Italijos vyriausybei neatsakingai valdant valstybės finansus, optimizmo židinių ir augimo potencialo euro zonoje lieka vis mažiau“, − komentuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Vis tik ekonomistų vertinimu, kol kas labiausiai tikėtinas scenarijus yra tik nuosaikus augimo lėtėjimas, o ne stagnacija ar nuosmukis. Tuo pačiu metu rizikų ir neapibrėžtumų sąrašas išlieka ilgas ir tai kol kas neblogas pasaulines tendencijas gali pakreipti priešinga kryptimi.
„Vienas iš pagrindinių pasaulio ekonomiką temdančių veiksnių yra protekcionizmo debesys. Kol kas didžiausia įtampa tvyro tarp JAV ir Kinijos, ir blogėjantys ekonominiai santykiai tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų negali nepaliesti likusio pasaulio. Kinijos ekonomikos augimui jau nukritus į žemiausią lygį šį dešimtmetį, prognozuojame, kad jis toliau lėtės ir 2020 metais nebesieks 6 proc.“, − sako N. Mačiulis.
Bendras pasaulio skolų lygis per dešimtmetį taip pat nesumažėjo, ir net išaugo. Nors gyventojai skolinosi mažiau, finansinį svertą labai didino besivystančių šalių, ypač Kinijos, įmonės. Pats skolų lygis nebūtinai yra problema, bet augančios palūkanų normos gali apnuoginti mokumo problemas, kurios nebuvo matomos pigių pinigų ir spartaus augimo laikotarpiu. Be to, ne viena didelė besivystanti ekonomika – Turkija, Argentina, Brazilija, Pietų Afrika – turi nesubalansuotus finansus arba jų ekonomikos jau rodo perkaitimo ženklus, todėl išlieka labiau pažeidžiamos.
Tikėtina, kad ateinantys metai bus kuklesni, bet tikrai ne skurdesni.
Komentuodamas Baltijos šalių situaciją, N. Mačiulis pastebi, kad didėjančios pasaulinės įtampos kontekste Baltijos šalių ekonomikos atrodo pavydėtinai subalansuotos ir santykinai atsparios išoriniams šokams.
„Subalansuoti valstybių finansai bei užsienio prekyba, nuo pajamų neatitrūkęs paskolų portfelio augimas, žema infliacija ir kiti rodikliai rodo, kad šis ekonomikos ciklas yra tvarus, o mūsų pažeidžiamumas – mažesnis. Vis tik nereikėtų pamiršti, kad tuo pačiu metu Baltijos šalys yra mažos ir labai atviros ekonomikos, todėl joms pasaulinių audrų išvengti yra sudėtingiau“, − sako N. Mačiulis.
Bankas prognozuoja, kad Lietuvos eksporto augimas sulėtės iki 3 proc., ir tam įtakos turės ne tik blėstanti paklausa eksporto rinkose, bet ir sumažėjęs kaštų konkurencingumas dėl išaugusių vienetinių darbo sąnaudų. Banko ekonomistai taip pat mano, kad atlyginimų augimo pikas jau yra praeityje, o 2019 ir 2020 metais jis sulėtės iki, atitinkamai, 7,0 ir 4,0 proc.
Infliacija kitais metais turėtų išlikti tokia pati kaip ir šiemet – 2,7 proc., o tai reiškia, kad didžiosios dalies gyventojų perkamoji galia ir toliau augs. Dėl šių priežasčių namų ūkių vartojimas ir ES paramos palaikomos investicijos artimiausius dvejus metus bus pagrindiniai augimo veiksniai.
„Atlyginimų augimas šalyje ir toliau mažins atotrūkį nuo ES vidurkio, o nedarbo lygis, grynoji emigracija bei pajamų nelygybė mažės. Tikėtina, kad ateinantys metai bus kuklesni, bet tikrai ne skurdesni. Augimas Lietuvoje sulėtės, bet stagnacijai ar nuosmukiui kol kas prielaidų nematyti“, − reziumuoja N. Mačiulis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Jonavoje radus į sprogmenį panašų daiktą, laikinai stabdomas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto aptikus į sprogmenį panašų daiktą, stabdomas traukinių eismas, jie gali vėluoti valandą, pranešė Lietuvos geležinkeliai („LTG Link“). ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus13
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...