- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rusijos dujų koncernas „Gazprom“, naudodamasis dominuojančia padėtimi, penkiose Vidurio ir Rytų Europos valstybėse, tarp jų ir Lietuvoje, galbūt nustatė aukštesnes dujų kainas, teigia antimonopolinį tyrimą baigusi Europos Komisija (EK).
Europos Komisija už tai nustatė „Gazprom“ privalomus įsipareigojimus, kuriuos pažeidus koncernui grėstų bauda iki 10 proc. jos metinių pasaulinių pajamų. 2017 metais koncerno konsoliduota apyvarta buvo apie 91 mlrd. eurų.
„Šiandien priimtas sprendimas pašalina „Gazprom“ sukurtas kliūtis, kurios trukdo laisvam dujų tiekimui Vidurio ir Rytų Europoje“, – ketvirtadienį pareiškė už konkurenciją atsakinga Komisijos narė Margrethe Vestager (Margretė Vestager).
Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį pasiekė susitarimą antimonopolinėje byloje, kurioje „Gazprom“, Kremliaus remiama energetikos milžinė, buvo kaltinama piktnaudžiavimu savo, kaip dujų tiekėjos, dominuojančia padėtimi Rytų Europos valstybėse narėse.
„Dabar „Gazprom“ turi imtis tinkamų veiksmų, kad būtų paskatinta Vidurio ir Rytų Europos dujų rinkų integracija: sudaryti sąlygas nevaržomam dujų tiekimui konkurencinėmis kainomis, padėti vartotojams. Atėjo laikas „Gazprom“ pradėti vykdyti savo įsipareigojimus. Jų nesilaikant, gali būti skirta bauda, kuri gali sudaryti iki 10 proc. apyvartos“, – savo paskyroje „Twitter“ tinkle parašė M. Vestager.
Pasak M. Vestager, pagal susitarimą „Gazprom“ nustatomi griežti įpareigojimai ir būsimo elgesio taisyklės.
Pasak Komisijos narės, susitarimas „bus naudingas milijonams Europos vartotojų, kai jie šildo namus arba ruošia maistą, ir įmonėms, kurios yra priklausomos nuo „Gazprom“ tiekiamų dujų.
EK koncernui nustatyti privalomi įsipareigojimai numato, kad „Gazprom“ nebegali sutartimis riboti galimybių laisvai tiekti dujas, privalo panaikinti bet kokius apribojimus klientams perparduoti dujas į kitas valstybes nares.
Be to, „Gazprom“ turės sudaryti sąlygas tiekti dujas į Vidurio ir Rytų Europos regionus, kurie dėl jungiamųjų dujotiekių trūkumo iki šiol izoliuoti nuo kitų valstybių narių, pavyzdžiui Baltijos šalys ir Bulgarija.
Koncerno klientams suteikiama priemonė užsitikrinti, kad jų mokama dujų kaina atitiktų kainų lygį Vakarų Europos dujų rinkose, pirmiausiai suskystintų dujų prekyvietėse.
„Gazprom“ taip pat nebegalės pasinaudoti jokiais su dujų infrastruktūra susijusiais pranašumais, kuriuos galėjo išsiderėti iš klientų, pasinaudodama savo padėtimi dujų tiekimo rinkoje.
2017 metų kovo mėnesį M. Vestager jau pritarė „Gazprom“ pasiūlytiems įsipareigojimams, tačiau dėl Rytų Europos šalių pasipiktinimo oficialus sprendimas buvo atidėtas.
Spėjama, Lenkijos valstybinė dujų įmonė PGNiG, reikalaujanti „Gazprom“ skirti griežtas sankcijas, Komisijos sprendimą apskųs teismui.
Komisija tyrimą dėl galimų „Gazprom“ pažeidimų aštuoniose Vidurio ir Rytų Europos šalyse Lietuvos iniciatyva pradėjo 2011 metais. 2015-ųjų balandį EK buvo pareiškusi, kad Rusijos dujų koncernas galėjo nustatyti nesąžiningas dujų kainas bei piktnaudžiauti savo padėtimi.
Komisija tyrė „Gazprom“ piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi 2004-2012 metais Rytų ir Vidurio Europoje. Koncernas 2017 metais pažadėjo, kad sudarys galimybę šalims laisvai prekiauti rusiškomis dujomis ir tieks jas konkurencinga kaina, tačiau Lietuvos Vyriausybė reikalauja, kad jis atlygintų žalą. Imtis griežtesniu sankcijų prieš „Gazprom“ taip pat reikalavo ir kitos regiono valstybės.
Lietuva Stokholmo arbitraže iš „Gazprom“ nesėkmingai siekė atgauti 1,4 mlrd. eurų už permokėtas dujas – 2016 metų birželį arbitražas paskelbė neįžvelgęs Rusijos bendrovės kaltės, tačiau pripažino, kad „ Gazprom“, tiekdamas dujas Lietuvai ir valdydamas „Lietuvos dujų“ akcijų, turėjo interesų konfliktą.
Lietuva galbūt skųs EK sprendimą
Premjeras Saulius Skvernelis neatmeta galimybės skųsti Europos Komisijos (EK) sprendimą neskirti baudos Rusijos dujų koncernui „Gazprom“. Pasak premjero, sprendžiant dėl konkurencijos pažeidimų, pažeidėjams turėtų būti taikomi vienodi kriterijai.
„Galvojau, – kaip ir minėjau susitikime su komisare (už konkurenciją atsakinga EK nare Margrethe Vestager (Margrete Vestager) – BNS), kad tie sprendimai turi būti taikomi analogiškai ir vienodai. Gaila, kad yra toks sprendimas priimtas, bet vis tiek tai yra, sakykime, žingsnis į priekį, kadangi ši bendrovė („Gazprom“ – BNS) privalės skaidriai, pagal visuotinai priimtas taisykles dalyvauti rinkoje – bent tai yra pliusas (...) Mes svarstysime variantą (skųsti sprendimą – BNS) ir apsispręsime, ką daryti“, – žurnalistams sakė S. Skvernelis.
EK pernai „Lietuvos geležinkeliams“ už išardytą geležinkelio ruožą į Rengę Latvijoje skyrė beveik 28 mln. eurų baudą. Bendrovė šį sprendimą apskundė Europos teismui, tačiau baudą sumokėjo.
„Turi būti analogiškai taikomos tos pačios priemonės, nepriklausomai nuo valstybės dydžio ir bendrovės dydžio (...) Mums neaktualu, gal kažkam kitam bus aktualu, bet tai vis tiek žingsnis į priekį, ypač kalbant apie ilgalaikius kontraktus, su kuo teko anksčiau susidurti (Lietuvai – BNS)“, – sakė premjeras.
Europos Komisija ketvirtadienį paskelbė, kad „Gazprom“, naudodamasis dominuojančia padėtimi, Lietuvoje ir dar 4-iose Vidurio ir Rytų Europos valstybėse, galbūt nustatė aukštesnes dujų kainas.
EK nustatė „Gazprom“ privalomus įsipareigojimus, kuriuos pažeidus koncernui grėstų bauda iki 10 proc. jos metinių pasaulinių pajamų. 2017 metais koncerno konsoliduota apyvarta buvo apie 91 mlrd. eurų.
Komisija tyrimą dėl galimų „Gazprom“ pažeidimų aštuoniose Vidurio ir Rytų Europos šalyse Lietuvos iniciatyva pradėjo 2011 metais. 2015-ųjų balandį EK buvo pareiškusi, kad Rusijos dujų koncernas galėjo nustatyti nesąžiningas dujų kainas bei piktnaudžiauti savo padėtimi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais4
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis3
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas4
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti11
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...