Džiugi statistika: Lietuvoje jauni žmonės skursta mažiau nei Danijoje ar Estijoje

Grįžti į straipsnį

Da

Pen, 2019-08-02 18:22

vėl bajeris rodomas skaičiukai,jaunimas geriau gyvena džiugi statistika matote skursta mažiau nei danai estai, jokas ir fantazijos kad sakyčiau esa mūsų vaikai jaunimas iš europos šaliu rodytu eurostato klounas, išėjas ant scenos ir šauktu mes pirmi tik iš galo valio jau dugnas pasektas valio, bet juk taip nėra ir nebūvo, šyto, bastą,

statistika

Pir, 2019-01-28 15:43

viena diena vienokia,kita jau kitokia,apgaulinga.

Geriau

Tre, 2019-01-23 10:24

parašykit kiek gyvena blogiau palyginti su kitomis kai kuriomis ES valstybėmis.:D)

babyciu klubas

Tre, 2019-01-23 10:07

seneliai skursta,bet sukciams atiduoda po 30 tuks,tie seneliai labai isradingi,,dirbo dauguma ant puses atato ir nori gauti kaip dirbe 40 metu ,nejuokinkite,geriau prisiminkite kiek dirbot ir uz kiek ,,,,,,baikir verkti ,ka uzdirbom ta ir turim ,kalviai patys esam,

Ha ha ha-

Tre, 2019-01-23 04:18

Dauguma jaunu jau paspruko is LT, jei ir toliau valdžiažmogiai išsidirbinės, tai dar mažiau skurstančių liks.

Kęstas

Tre, 2019-01-23 02:38

Na taip, mūsų skurstantys seneliai iš jų 200 eurų per mėnesį pensijų magiškai išveda iš skurdo anūkus. Čia tokia pasaka apie stebuklus Lietuvos gyvenime. Realybė yra žiauresnė.

Kęstas

Tre, 2019-01-23 02:35

Kodėl Eligijus Masiulis vos ne aikštėse dienos metu santykiauja su moterimis? Visai neseniai buvo panaši istorija... Kodėl jis netgi bandė tapti Klaipėdos meru, nors tuo pat metu teisiamas dėl kyšininkavimo? Kadangi Eligijus Masiulis jaučiasi remiamas didelės jėgos - galutinio kyšių Eligijui Masiuliui šaltinio, oligarcho Mockaus . Ir pats Mockus elgiasi Lietuvoje, kaip nuosavame miegamoje kambaryje: šio kyšio istorijoje jis padavė į teismą Seimo narius ir VSD, kurie ištyrė Mockų. Išvada - tapome oligarchų kontroliuojama bananų respublika. Ką daryti? Teismas ir VSD čia nepadės. Vienintelis būdas sutramdyti oligarchinę politinę galią yra 85 proc. mokestis visoms Lietuvos oligarchų metinėms pajamoms. Ar tai nesumažintų Lietuvos ekonomikos vystymosi spartos? Istorija rodo, kad - ne. Tokie mokesčiai buvo įvesti turtingiausiems JAV po Antrojo pasaulinio karo.

Kęstas

Tre, 2019-01-23 02:34

"Bet gal JAV, kaip pasaulio hegemomas po Antrojo pasaulinio karo dešimtmečiais, galėjo sau leisti „blogą“ mokesčių politiką? Pažvelkime į Japoniją 1945 m., neturtingą ir karo nuniokotą šalį. Jungtinės Valstijos, kurios po karo okupavo Japoniją, nustatė demokratiją ir viršutinį ribinį mokesčio tarifą - 85 proc. (Beveik toks pat kaip ir JAV namuose - 86 proc. - 1947 metais). Akivaizdu, kad tikslas nebuvo sukurti daug pajamų valstybei. Tikslas buvo užkirsti kelią, kad nuo tos tabula rasa būtų sukurta nauja oligarchija. Ši politika buvo taikoma dešimtmečius: 1982 m. aukščiausia norma buvo 75 proc. Tačiau nuo 1950 m. Iki 1982 m. Japonija išaugo vienu iš sparčiausiai kada nors užregistruotų tempu (5,1 proc. per metus vienam suaugusiam vidutiniškai). Tai yra viena ryškiausių visų laikų ekonomikos sėkmės istorijų." Nuorodas ir platesnį aptarimą galima rasti, guglinant žodžius apie mokslą-studijas-ekonomiką.

Anonimas

Ant, 2019-01-22 23:56

Nu jo lietuvaiciai pasiturintys turbut tokios salies reikia paieskot .Kazin ar su ziburiu rasi.Atiduodam europos bankams skolas irr vel imame.Man atrodo tuoj remsim vakaru bankus.

tai

Ant, 2019-01-22 22:24

Nes emigruoja į Daniją :)))

Nezabitauskas

Ant, 2019-01-22 21:51

Vargšai danai! Bet aš norėčiau matyti ne tiek procentus, kiek Danijos ir Lietuvos skurdo rizikos ribas eurais.

zelemunčikas

Ant, 2019-01-22 17:17

Vėl tas nevisprotis su savo išvedžiojimais.Tikroji priežastis,kad Danijoje jaunimas skursta labiau nei Lietuvoje ta, kad Lietuvoje,seneliai ir tėvai skursdami patys,jaunimą iš paskutiniūjų stumia iš skurdo duobės,o Danijoje retas atvejis,kad būtų šelpiami suaugę palikuonys.

Kęstas

Ant, 2019-01-22 16:58

Nes skurstantis jaunimas iš Lietuvos išvažiuoja... Iš kur mes atėjome ir kur mes einame? "Kai kurie archeologai, bendradarbiavę 2015 m. dokumente apie indoeuropiečių invazijas, atsiėmė savo vardus iš autorių sąrašo, kad protestuotų išvadas, kurias jie matė kaip Kossinnos arijų dominavimo teorijos aidus - pažangių indoeuropiečių masinę migraciją į Centrinę Europą. (Vedantysis autorius Reichas kritikus grąžino į autorių kolektyvą, pridėdamas pastabą, 141 psl., papildomos medžiagos lape, kuriame teigiama, kad jų darbas iš tikrųjų prieštaravo Kossinnai, bet ne todėl, kad jis buvo klaidingas dėl masinės migracijos, bet dėl techninio pobūdžio: Europos protėvių Tėvynė iš tikrųjų buvo toli į rytus, netoli Kaukazo, o ne greta dabartinės Vokietijos.)"

Kęstas

Ant, 2019-01-22 16:57

Taigi pirmoji išvada yra ta, kad mūsų protėviai atvyko į Lietuvą iš Kaukazo. Antra išvada yra ta, kad žmonės, kurie naudojasi pažangiausiomis technologijomis (kaip mūsų protėviai įvaldė arklius), visiškai pakeičia tuos, kurie seka seną gyvenimo būdą, kaip medžiotojai, iki mūsų gyvenę mūsų teritorijoje. Yra kažkas rimto pagalvoti apie mus, kai mes dabar priešinamės robotų pritaikymui mūsų gyvenime ir išnaudojame pigią žmonių darbo jėgą pasenusiu metodu. Mes einame į nebūtį, kaip tie medžiotojai, čia, Lietuvoje, buvę prieš mus. Nuorodas galima rasti, guglinant žodžius apie mokslą-studijas-ekonomiką.

beda

Ant, 2019-01-22 16:32

jie tevu neturi todel labiau.

Ja,

Ant, 2019-01-22 15:54

kur gi ne, kai jų beveik namuose neliko

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Pirmieji prezidento rinkimų k...
Sniegas Vilniuje pavasarį...
„Econovus“ teritorijoje ki...
A lygos rungtynės: Vilniaus ...
Saulėgrąžų sodinimas Tusku...
LKL: Kauno „Žalgiris“ ...
Klaipėdos valstybinio muzikin...
Klaipėdos valstybinio muzikin...
Maitinimo sektoriaus darbuotoj...
G. Landsbergis susitiko su Eur...

EIMIN skiria beveik 35 mln. eurų projektų įgyvendinimui

Ekonomikos ir inovacijų ministerija skiria beveik 35 mln. eurų finansavimą 35 projektams, numatomiems įgyvendinti Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, pagal priemones „Inopažanga“ ir „Inobranda“. ...
M. Skuodis ragina kelių projektų finansavimui pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystę

Siekiant užtikrinti valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros projektų įgyvendinimą, susisiekimo ministras Marius Skuodis ragina pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) modelį. ...
Lietuvos pramonė sausį–kovą augo 0,1 proc.

Pramonės produkcijos vertė Lietuvoje sausį-kovą siekė 8,7 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir, palyginti su 2023 metų tuo pat laiku, augo 0,1 proc. (palyginamosiomis kainomis). ...
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai

Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...

7
Šilumininkas pasakė, kokia temperatūra turi būti patalpose: kitaip pažeidžiamos žmogaus teisės

Dėl atšalusių orų Vilniui ir didelei daliai kitų šalies savivaldybių atnaujinus arba tęsiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad patalpų šildymas ne...

8
G. Nausėda su „Invegos“ vadovu aptars priemones gynybos pramonei, Ukrainos atstatymui

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiks su Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovu Dainiumi Vilčinsku. ...
Seimas svarstys naują paramos jaunoms šeimoms būstui įsigyti tvarką

Seimas svarstys, ar jaunoms šeimoms ir toliau leisti su valstybės parama įsigyti būstą aplink Vilniaus, Kauno, Klaipėdos didmiesčius esančiose savivaldybėse nustatant kai kuriuos barjerus. ...
Seime – paskutinis balsavimas dėl „Rheinmetall“ gamyklai palankių pataisų

Seime vyks galutinis balsavimas dėl Investicijų įstatymo pataisų, sudarančių palankesnes sąlygas dideliems Vakarų gamintojams, įskaitant ir Vokietijos karinės pramonės milžinę „Rheinmetall“, greičiau Lietuvoje statyti gamyklas. ...
G. Skaistė: į svarstomą steigti gynybos fondą būtų galima aukoti ir savanoriškai

Vyriausybei planuojant steigti specialų fondą dėl tvaresnio gynybos finansavimo, pagrindines jo pajamas sudarytų papildoma dalis nuo mokesčių, tačiau kartu būtų galimos ir savanoriškos gyventojų ar verslo aukos, sako finansų ministrė Gintar...

12
Eurostatas: Lietuvos valdžios skolos santykis su BVP – tarp mažiausių ES

Lietuvos valdžios skola pernai siekė 27,6 mlrd. eurų ir sudarė 38,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis. ...

2