Duonos kelias Lietuvoje: kada ir kaip atsirado pjaustyta duona? | Diena.lt

Duonos kelias Lietuvoje: kada ir kaip atsirado pjaustyta duona?

  • Teksto dydis:

Senovės lietuviai, kaip ir kitos žemdirbių tautos, duoną pelnydavo sunkiu darbu ir kruopštumu, todėl ją brangino, gerbė ir net apie ją kūrė įvairias legendas. Šiuolaikiniai žmonės nuolat skuba, siekdami kuo efektyviau išnaudoti savo laiką, todėl dažnai nesusimąsto apie mitybos raciono, ypač – duonos svarbą.

Šiandien parduotuvių lentynose galima rasti daugybę rūšių duonos, pritaikytos patogiam vartojimu. Viena iš jų – pjaustyta duona. Prekybos tinklo IKI kepyklų vadovė Nijolia Juchnevič atskleidžia, kad šie metai – simboliniai, nes sukanka lygiai 90 metų nuo tokios duonos atsiradimo.

Tituluojama geriausiu žmonijos išradimu

Pjaustytos duonos koncepciją sugalvojo amerikietis Otto Rohwedderis. 1928 metais jis pirmasis sukonstravo pirmąją duonos pjaustymo mašiną, skirtą komerciniam naudojimui.

Tiesa, iš pradžių O. Rohwedderiui kilo didelių sunkumų parduodant ne tik ją, bet ir pačią pjaustytos duonos idėją. Dauguma duonos kepėjų reiškė susirūpinimą, neva, pjaustyta duona greičiau sensta arba pjaustant gali prarasti formą.

IKI kepyklų vadovės N. Juchnevič teigimu, pjaustyta duona išsilaiko panašiai kaip ir nepjaustyta, tačiau konditerė pripažįsta, kad jos laikymas namuose šiek tiek sutrumpėja. Vis tik, N. Juchnevič primena, kad anksčiau parduotuvėse ar kepyklose nebuvo įmanoma apskritai nusipirkti pjaustytos duonos, o dabar jos pasirinkimas itin platus, todėl tereikia atsižvelgti į poreikį bei reikalingą kiekį.

„Anksčiau pirkėjai galėjo įsigyti didelius duonos kepalus ir paprašyti parduotuvės ar kepyklos darbuotojo atpjauti pusę ar ketvirtį kepalo. Dabar galite pasirinkti pjaustytos duonos kiekį pagal savo poreikį – jos asortimentas išties platus“, – pasakoja N. Juchnevič. 

Konditerės teigimu, gerai iškepta ir tinkamai atšaldyta duona dažniausiai išsilaiko apie 10 parų, o pjaustyta duona – iki 6 parų. Vis tik, laikant duoną – tiek pjaustytą, tiek paprastą karštoje ar drėgnoje patalpoje, ji gali greitai pradėti gesti, todėl svarbiausia, siekiant kuo ilgiau išlaikyti jos skonines savybes – pasirinkti tinkamiausią vietą virtuvėje.

Tamsi duoni – mėgstamiausia lietuvių pjaustyta duona

Prekybos tinklo IKI viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė pastebi, kad duonos spalva ir jos perkamas kiekis kiekvienais metais šiek tiek kinta, tačiau pirkėjai pirmenybę vis dar teikia tamsiai duonai. Jos teigimu, tamsi duona išlieka populiari ir pjaustytos duonos produktų kategorijoje.

B. Čaikauskaitė taip pat atskleidžia, kad šiuo metu beveik visą pakuotos duonos asortimentą sudaro pjaustyta duona.

„Pastebime, kad vis dažniau pirkėjai renkasi sau patogų variantą – jau supakuotą duoną. Taip pat sparčiai auga šviežiai keptos duonos populiarumas – čia pirkėjai pirmenybę teikia šviesiai duonai, kurios pardavimai sudaro beveik visus šviežios duonos pardavimus. Tarp šviežiai keptų duonos gaminių populiariausia – itališka duonelė ciabatta. Tiesa, reikia paminėti, kad šviežiai keptos duonos asortimentas yra mažesnis už paprastos ar pjaustytos, tačiau nuolat ir sparčiai auga“, – pasakoja B. Čaikauskaitė.

Prekybos tinklo atstovės teigimu, pirkėjų skonis pastaruosius keletą metu nedaug pakito – išliko pagrindinės duonos rūšys, kurios yra artimiausios kulinariniam lietuvių paveldui.

„Šiuo metu savo prekybos tinklo parduotuvėse kepame daugiau nei 30 rūšių įvairios duonos. Pirkėjai pirmenybę vis dar teikia tamsiai duonai, kurios pardavimų dalis sudaro daugiau nei pusę visos duonos pardavimų. Tai rodo, kad pirkėjai linkę laikytis tradicijų ir renkasi klasikinę duonos rūšį. Pakuotos duonos kategorijoje pirmenybė taip pat teikiama tamsiai duonai, o tamsios duonos pardavimai mūsų parduotuvėse apskritai sudaro du trečdalius visos duonos pardavimų“, – pasakoja B. Čaikauskaitė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių