- Rūta Grigolytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Parlamentarai Virginija Vingrienė ir Simonas Gentvilas siūlo, kad kiekvienam pakuočių atliekų tvarkymo etapui savivaldybės organizuotų atskirus konkursus ir kad kiekvienam etapų būtų sudaromos atskiros sutartys.
Šiuo metu savivaldybės turi prievolę sudaryti trišales sutartis dėl pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo, vežimo, perdirbimo ir naudojimo tarp savivaldybės, organizacijos ir atliekų tvarkytojo. Gamintojų ir importuotojų atsakomybė išlieka iki pakuočių atliekų galutinio sutvarkymo momento, tačiau gamintojai ir importuotojai neturi teisinių priemonių kontroliuoti ar prižiūrėti pakuočių atliekų tvarkymo proceso.
Parlamentarų siūlymu, pakuočių atliekų surinkimą iš komunalinio atliekų srauto organizuotų savivaldybės, o pakuočių atliekų sutvarkymą organizuotų ir tvarkytojus parinktų organizacijos. Už savivaldybės surinktas pakuočių atliekas organizacijos atsiskaitytų pagal perduotų-priimtų pakuočių atliekų kiekį.
„Lietuvoje rezonansinį atgarsį sukėlusiame ikiteisminiame tyrime, kuris atliekamas dėl galimai nesutvarkyto didelio kiekio pakuočių atliekų, bei aplinkos apsaugos kontrolę vykdančioms institucijoms pritaikius mokestines sankcijas beveik visiems Lietuvos gamintojams ir importuotojams (GII), išryškėjo esminė problema, jog GII atsakomybės principas yra įgyvendinamas netinkamai. Organizacijoms nėra numatytos galimybės ir nesuteiktos teisės realiai kontroliuoti iš komunalinio atliekų srauto surenkamų pakuočių ir pakuočių atliekų paruošimo naudoti ir sutvarkymo. Tai yra, jeigu pakuočių atliekų tvarkytojas nesutvarko ar netinkamai sutvarko pakuočių atliekas, už jo neteisėtus veiksmus atsakomybė kyla GII. Dėl šios priežasties nėra tinkamai įgyvendinamas GII atsakomybės principas“, - teigiama siūlomo įstatymo pakeitimo projekto aiškinamajame rašte.
Be to, anot siūlymo rengėjų, savivaldybės sudaro trišales sutartis, pagal kurias organizacijos užtikrina, kad pakuočių surinkėjo patirtos išlaidos, susijusios su pakuočių atliekų surinkimu, vežimu, paruošimu, kurių nepadengia pajamos už parduotas antrines žaliavas, organizacijos kompensuoja savo lėšomis.
„Besikeičiant valstybės ekonominei situacijai ir padidėjus komunalinių atliekų surinkimo sąnaudoms - ženkliai padidėjo pakuočių atliekų perrūšiavimo įkainiai, sąvartyno vartų mokestis, kuro kaina, darbo užmokestis ir kt. Šių sąnaudų padidėjusių surinkimo kaštų organizacijos pilna apimtimi nekompensuoja. Organizacijos, sąmoningai vengdamos didinti išlaidas už pakuočių atliekų tvarkymą, gina pavedimų davėjų finansinius interesus ir tokiu būdu pažeidinėja gamintojo atsakomybės principą“, - teigia Seimo nariai.
Taip pat, anot jų, esant prievolei savivaldybėms sudaryti trišales sutartis, visą atsakomybę nuo pakuočių atliekų surinkimo iki galutinio jų sutvarkymo prisiima savivaldybės, kas taip pat prieštarauja GII atsakomybės principui, o savivaldybės prisiima perteklinę administracinę naštą.
Įstatymo pakeitimo projektas bus svarstomas Seime.
ELTA primena, kad sausio pradžioje Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (VRAAD), patikrinęs bendrovės „Metrail“ veiklą, nustatė, kad ši netinkamai sutvarkė 14,5 tūkst. tonų metalinių ir 500 tonų plastikinių pakuočių. Už šį kiekį neteisėtai išrašyti gaminių ir pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai buvo išduoti 1800 verslo įmonių. Įsigiję šiuos dokumentus iš „Metrail“ gamintojai ir importuotojai buvo atleisti nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.
Gegužės 17 dieną po ilgų derybų Aplinkos ministerija pareiškė pritarianti taikos sutarčiai tarp VRAAD ir verslininkų. Tuo metu verslininkai įsipareigojo sutvarkyti 15 tūkst. papildomų tonų atliekų. Taip pat jie siūlė įsipareigoti įsteigti 3 mln. eurų garantinį fondą.
Tačiau taikos sutarties sudarymas strigo.
VRAAD raštu kreipėsi į Aplinkos ministeriją, kad ji patvirtintų, ar sutartis neprieštarauja teisės aktams.
Aplinkos ministro spaudos atstovas Mindaugas Bajarūnas sakė, kad visa atsakomybė dėl galutinio sprendimo tenka VRAAD, nes ginčas vyksta tarp jų bei gamintojų ir importuotojų organizacijų.
„Galutinį sprendimą dėl taikos sutarties turi priimti VRAAD. Aplinkos ministerija neturi tokių įgaliojimų nurodyti, kaip elgtis VRADD, ministerija nėra teisminė institucija“, - Eltai kalbėjo M. Bajarūnas.
Planuojama, kad taikos sutartis gali būti pasirašyta rudenį.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Merų sukilimas: kaltina pinigų ieškant svetimose kišenėse1
Merai sukilo prieš Laisvės partijos siūlymą lėšų gynybai imti iš savivaldybių. Aiškina, kad ir taip pinigų vos užtenka, tad apie jokį pajamų mokesčio perskirstymą negali būti nė kalbos. Be to, kaltina partijos lyderę ...
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą2
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą10
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus33
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų3
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...