- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos bankas, komerciniai bankai, Lietuvos paštas ir kai kurios kredito unijos nuo šių metų sausio 1 dienos iki kovo 1-osios neatlygintinai pakeitė 2,8 mlrd. vertės grynųjų litų (0,81 mlrd. eurų) ir atliko daugiau kaip 1,2 mln. keitimo operacijų.
Keitimą baigus paštui ir kredito unijoms, litus į eurus galima išsikeisti komerciniuose bankuose ir Lietuvos banke.
„Aktyviausias valiutos keitimo etapas baigtas. Galima konstatuoti, kad jis vyko sklandžiai ir didžioji dalis apyvartoje buvusių litų iškeista. Viso proceso metu didelis krūvis teko bankams, tačiau itin svariai keičiant litus prisidėjo Lietuvos paštas, vaidinęs svarbų vaidmenį atokesnėse teritorijose. Keitimo vietose saugumą veiksmingai užtikrino policija“, – pranešime spaudai sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Pasak jo, šiuo metu gyventojų aktyvumas keičiant valiutą gerokai mažesnis nei pirmosiomis sausio dienomis, kai per 15 dienų iškeista 2 mlrd. litų (0,58 mlrd. eurų).
Iki kovo 1 dienos 343-uose komercinių bankų padaliniuose atlikta 638,1 tūkst. operacijų, kurių metų iškeista beveik 1,9 mlrd. litų (0,55 mlrd. eurų). Vidutinė keitimo operacijos bankų skyriuose suma buvo beveik 3 tūkst. litų (868 eurų). Populiarus buvo ir litų keitimas pasinaudojant pinigus priimančiais bankomatais - po euro įvedimo į dviejų didžiausių bankų bankomatus taip buvo įnešta 582,3 mln. litų (168,6 mln. eurų).
330-yje Lietuvos pašto skyrių per du mėnesius atlikta 561 tūkst. litų keitimo operacijų. Čia iškeista 829 mln. litų, arba kiek daugiau nei 240 mln. eurų.
„Sausio mėnesį paštuose iškeitėme 713 mln. litų, o per vasarį ir pirmąją kovo dieną – 116 mln. litų. Didžiulį skirtumą tarp sausio ir vasario rodo ir klientų srautai – sausio mėnesį sulaukėme beveik pusės milijono klientų, o vasarį klientų, norinčių išsikeisti valiutą, skaičius nesiekė net 100 tūkstančių“, – teigė Lietuvos pašto generalinė direktorė Lina Minderienė.
Pasak jos, sausio mėnesį vidutinė paštuose keičiama suma buvo 1,5 tūkst. litų (0,44 tūkst. eurų), vasario mėnesį ji buvo apie 1 tūkst. litų (0,29 tūkst. eurų). Daugiausia valiutos iškeista Kauno, Panevėžio, Alytaus, Jonavos, Utenos paštuose.
Savo trijose kasose Vilniuje ir Kaune Lietuvos bankas nuo euro įvedimo iki kovo 1 dienos pakeitė 56,4 mln. grynųjų litų į eurus, atliko per 20 tūkst. tokių valiutos keitimo operacijų.
11 kredito unijų per du mėnesius pakeitė 9,3 mln. litų (2,69 mln. eurų).
Kovo 1 dieną Lietuvos banko išleistų grynųjų pinigų kiekis sudarė kiek daugiau nei 1,8 mlrd. eurų. Iš šios sumos beveik 1,54 mlrd. eurų sudarė Lietuvos banko į apyvartą išleisti eurai. Neiškeistų litų vertė skaičiuojant eurais buvo 0,27 mlrd. eurų (apie 923 mln. litų).
Lietuvos bankas litus į eurus keis nemokamai neribotą laiką. Komerciniai bankai litus į eurus keis nemokamai 6 mėnesius nuo euro įvedimo dienos (iki birželio 30 dienos), dar pusmetį (iki 2015 metų gruodžio 31 dienos) nemokamai litų banknotus į eurus keis dalis komercinių bankų padalinių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...