- Evelina Povilaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nekilnojamojo turto (NT) rinkos dalyvių nuomonės, kaip reikalavimas parduoti tik įrengtus būstus, paveiktų rinką, išsiskiria.
Tačiau jie sutaria, jog pirmiausia tai trumpam apribotų pirkėjų laisvę rinktis individualius sprendimus ir šiek tiek padidintų kainas, be to nebūtų pats greičiausias būdas sumažinti šešėlį rinkoje. Tam siūloma imtis kompleksinių sprendimų.
Vyriausybėje surengtoje konferencijoje apie šešėlinę ekonomiką Lietuvos policijos vadovas Linas Pernavas pirmadienį tvirtino, jog norint sumažinti jos mastus statybų ir nekilnojamojo turto rinkoje, reikia spręsti, ar statybose gali dirbti asmenys su patentais ir ar nevertėtų leisti parduoti tik visiškai įrengtus būstus.
„Reikėtų mums apsispręsti, ar pastatus ir statinius turėtų bei galėtų statyti asmenys, turintys patentus, ar tai turėtų atlikti konkrečios įmonės, kur šešėlis būtų mažesnis. Antras labai svarbus dalykas, kurį reikėtų daryti, kaip daro Vakarų valstybės, tai pastatą galima būtų parduoti tik visiškai įrengus“, - kalbėjo L. Pernavas.
Priėmus prievolę pardavinėti tik įrengtus butus, nukentėtų jautriausia pirkėjų dalis, kurie būstus su daline apdaila įsirengia patys ir taip sutaupo nuo kelių iki keliolikos tūkstančių eurų.
NT rinkos dalyviai sako, jog pirkėjai Lietuvoje neįrengtus būstus perka siekdami sutaupyti jų įrengimui arba norėdami juos įsirengti individualiai. Tuo tarpu nekilnojamojo turto plėtotojai vis dažniau siūlo būstų įrengimo paslaugas ir ilgainiui įrengto būsto įsigijimas turėtų tapti norma.
Ekspertai sutaria, kad norint greitai sumažinti šešėlinės ekonomikos mastą nekilnojamojo turto rinkoje pirmiausia reikėtų imtis būstų nuomos, o įvedant reikalavimą pardavinėti tik įrengtus būstus, rasti priemonių pirkėjams paskatinti tokį turtą įsigyti.
Nuomos rinkoje didžiausias šešėlis
Nekilnojamojo turto „Newsec advisers LT“ analitikas Gintaras Toločka tvirtina, kad šiuo metu didžiausias šešėlinės ekonomikos mastas yra būsto nuomos rinkoje, todėl būtent šį klausimą reikėtų spręsti pirmiausia.
„Komercinis nekilnojamasis turtas Baltijos šalyse yra gana skaidrus: viskas oficialiai registruojama, pastatai įrengiami ir perduodami vartotojams tik visiškai įrengti. Tuo tarpu būsto rinka Baltijos regione yra išskirtinai turinti daugiau šešėlio. Jeigu norėtume greito rezultato, tai žvilgsnis visų pirma turėtų krypti į nuomos rinką: ten tikrai užtektų kelių veiksmų ir nešvarią rinką galima nesunkiai išskaidrinti“, - BNS sako jis.
Anot G. Toločkos, nors didelė dalis naujų būstų pirminėje rinkoje Lietuvoje parduodama neįrengti, tačiau jo nuomone, pirkėjai retai rizikuoja juos įrengti nelegaliai ir be garantijų.
„Jeigu kalbame apie privalomą įrengimą, be abejo, tai galėtų duoti kažkokį mokesčių surinkimą. Bet mastas, kuris egzistuoja, jis nėra toks dramatiškas ir tai neduotų milžiniškų pajamų į biudžetą“, - aiškino jis.
Analitiko nuomone, Lietuvoje per 5-7 metus turėtų išpopuliarėti tendencija pirkti įrengtą būstą, o pagrindinė priežastis, kodėl dabar perkamas neįrengtas būstas – individualūs pirkėjų poreikiai.
„Mūsų artimose kaimyninėse šalyse, pavyzdžiui, Estijoje ar Suomijoje, net pats prabangiausias daugiabutis prekiauja praktiškai identiškais butais. Skandinavus tai tenkina, tuo tarpu mes esame išrankesni, galbūt išlepinti to, kad taip galima elgtis. Pirkėjai labai nori individualumo: jie samdosi dizainerius, kartais kišasi net į dalinę apdailą dar tik statant daugiabutį“, - aiškino G. Toločka.
Anot analitiko, reikalavimas pardavinėti tik įrengtus būstus, plėtotojams suteiktų galimybę daugiau uždirbti, tačiau nekilnojamojo turto realizavimo greitis sumažėtų.
Pirkėjams reikėtų papildomų paskatų
Tuo tarpu Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius BNS tvirtina, kad pagrindinė priežastis, kodėl perkami neįrengti būstai – noras sutaupyti.
„Žmonės renkasi savas brigadas ir remontininkus, kad sutaupytų ir tų lėšų apskaita dažnai net ir nevykdoma, o sandoriai vyksta grynais. Mes esame įvertinę, kad žmonės dažnai ne tik kad nesutaupo, bet ir pralaimi. Pilnas įrengimas, įsigyjamas iš plėtotojo, dažnai yra laimėjimas, kadangi gauni garantiją 5-10 metams, taip pat veikia ir statybų draudimas“, - teigė jis.
Asociacijos vadovo teigimu, reikalavimas parduoti tik įrengtus būstus ilgainiui rinkoje lemtų lankstesnių, nei dabar siūloma, paslaugų atsiradimo. Todėl pirkėjo laisvė įsigyti individualų sprendimą nebūtų apribota ilgam.
„Kol kas rinkoje plėtotojai siūlo tik kelis įrengimo variantus. Tačiau atsiradus didesniam poreikiui ir paslaugas teikiančių įmonių, atsirastų ir lankstumas. Kol kas paprasčiau daryti greitą produktą, per daug nesukti galvos. Kai atsirastų standartas, atsirastų ir produktas, kurį siūlytų nekilnojamojo turto plėtotojai arba jų antrinės bendrovės“, - tvirtino M. Statulevičius.
Jo teigimu, dėl naujo reikalavimo būstas taip pat brangtų tik trumpu laikotarpiu. Asociacijos vadovas pridūrė, jog norėdama įvesti apribojimus ir iš to gauti naudą, valstybė turėtų pagalvoti, kaip gyventojams pasiūlyti paskatinimo priemonių.
„Valstybė turėtų pamatyti, kad ji laimi ištraukdama iš šešėlio dideles sumas pinigų, todėl turėtų atsirasti paskata tiems, kurie įsigyja įsigyja įrengtą būstą. Kodėl nepalengvinti sąlygų, juk valstybė laimi“, - teigė M. Statulevičius.
Nukentėtų jautriausi pirkėjai
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis tvirtina pastebintis tendenciją, kad vis daugiau pirkėjų nori įsigyti jau įrengtus butus.
„Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos šalių, kurioje butai parduodami tik su daline apdaila, tačiau taip pat pastebime prielaidų, kurios leistų svarstyti apie galimybes pirkėjams siūlyti įrengtus butus. Mūsų statistika rodo, jog tokių pirkėjų, kurie nori visiškai įrengto būsto, pastebimai daugėja“, - BNS sakė jis.
Tačiau anot A. Avulio, privalomas reikalavimas parduoti tik įrengtus butus neigiamai paliestų tą pirkėjų grupę, kuri jautri finansiškai.
„Įrengimas didins galutinę būsto kainą maždaug 300 eurų už kvadratinį metrą. Ir nors dalį pirkėjų tai galėtų apsaugoti nuo papildomų paskolų būsto įsirengimui, kitai daliai pirkėjų tai reikštų, jog taupyti naujiems namams teks dar ilgiau. Be to, priėmus prievolę pardavinėti tik įrengtus butus, nukentėtų jautriausia pirkėjų dalis, kurie būstus su daline apdaila įsirengia patys ir taip sutaupo nuo kelių iki keliolikos tūkstančių eurų“, - sakė jis.
„Hanner“ valdybos pirmininko teigimu, geriausia būtų ne įvesti griežtą reikalavimą, o numatyti minimalius įrengimo kriterijus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...