- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Siekdama pritraukti daugiau didelių investuotojų, Vyriausybė numato gerokai sutrumpinti biurokratines procedūras bei parengti investuotojams tinkamų valstybės sklypų katalogą.
Ūkio ministras Virginijus Sinkevičius sako, kad siekiant nuo dvejų metų iki 4 mėnesių sutrumpinti investuotojų atėjimo į Lietuvą procedūras, kitą savaitę Vyriausybei bus teikiami kai kurių teisės aktų pakeitimai. Įvairios lengvatos turėtų būti taikomos užsienio bendrovėms, investuosiančioms daugiau kaip 30 mln. eurų ir sukursiančioms per 200 darbo vietų.
„Per visą istoriją turėjome gal tik keturias tokias investicijas. Tikslas yra maksimaliai sutrumpinti procedūras ir orientuotis į stambesnę ir inovatyvią gamybą“, – BNS sakė V. Sinkevičius.
Ministerijos parengtame dokumente teigiama, kad norint į šalį pritraukti didelių investuotojų, reikia sukurti valstybės paramos paketą tokiems projektams, suformuoti teritorijas ir parengti infrastruktūrą, paruošti specialistų, sukurti jiems skirtas procedūras.
„Esame paskaičiavę, kad nuo tos dienos, kai investuotojas nusprendžia investuoti Lietuvoje, iki pirmos plytos praeina dveji metai. Pagal mūsų valstybės dydį tai yra absoliučiai nekonkurencinga. (...) Turime labai ambicingą planą. Pasakysiu nuoširdžiai, svajonė yra, kad tai truktų ne ilgiau 4 mėnesių. Pažiūrėsime, kai susidursime su realybe, nes daugiausiai tai yra aplinkosauginiai klausimai“, – kalbėjo ūkio ministras.
Kurs valstybės sklypų katalogą
Užsienio investicijas skatinanti agentūra „Investuok Lietuvoje“ praėjusią savaitę pradėjo ieškoti konsultantų, kurie padėtų rengiant teritorijų atrankos studiją.
„Pirkimo tikslas yra atlikti alternatyvių teritorijų auditą, identifikuoti tinkamiausias teritorijas ir įvertinti jų pritaikymo tiesioginių užsienio investicijų įsikūrimui kaštus. Pirkimo techninėje specifikacijoje nurodyti parametrai yra nustatyti preliminariai, iš anksto vertinant tikėtiną potencialą. Pažymime, kad šiuo metu nėra identifikuota konkretaus potencialaus investuotojo, kuris lemtų apibūdintus teritorijos parametrus“, – teigiama BNS atsiųstame „Investuok Lietuvoje“ komentare.
Konsultantai turi identifikuoti potencialias teritorijas, kuriose per metus galėtų būti įdarbinta 2 tūkst. darbuotojų, o vienos jų plotas turi būti 200 hektarų ar daugiau.
„Tikimės turėti labai aiškų valstybės sklypų katalogą, kurie yra parengti ar bent suformuoti ir juos būtų galima iškart siūlyti vienam ar kitam investuotojui. Šiuo metu prarandame brangų laiką, kai atsiranda investuotojų interesas statyti gamyklą, o mes nežinome konkretaus sklypo“, – kalbėjo V. Sinkevičius.
Jis pripažino, kad Lietuvoje nėra suformuotų daug didelių sklypų.
„Aplink Vilnių didesnių nei 100 hektarų sklypų realiai nėra. Yra Vilniaus pramonės parkas, bet ten yra problemos su gruntu, yra daug gruntinio vandens ir formuoti sklypą kainuotų labai brangiai. Didžiausias iššūkis būtent ir yra žinoti, kiek turime didelių sklypų didelėms investicijos pritraukti“, – sakė ūkio ministras.
Pasak jo, apibendrintą informaciją apie valstybės sklypus tikimasi turėti šiemet.
2017-ieji – didelių investuotojų metai
Praėjusiais metais paskelbta apie kelias dideles plyno lauko investicijas Lietuvoje. Vokietijos automobilių dalių gamybos milžinė „Continental“ į gamyklą Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) ketina investuoti 95 mln. eurų, įdarbinti 1 tūkst. žmonių.
Kauno LEZ 30 mln. eurų vertės statybas pernai pradėjo ir kita Vokietijos automobilių dalių pramonės milžinė „Hella“, Lietuvoje planuojanti įdarbinti 250 darbuotojų.
Pasaulinė medicininės įrangos gamintoja ir paslaugų teikėja JAV „Hollister“ pernai pranešė investuosianti 50 mln. eurų į gamybos kompleksą Kauno LEZ, kur bus įdarbinta per 300 žmonių.
Kauno LEZ taip pat statoma Kauno kogeneracinė jėgainė, veikia Suomijos termoizoliacinių priemonių bendrovės „FinnFoam“ gamykla, „DPD Lietuvos“ logistikos centras bei dar apie 20 gamyklų ar logistikos centrų.
Be to, 2016 metais Danijos langų ir durų gamintoja „Dovista“ pranešė per ketverius metus Marijampolėje investuosianti 50 mln. eurų ir įdarbinsianti per 1 tūkst. darbuotojų, o iki 2026 metų ketinama investuoti 100 mln. eurų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai3
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...
-
Šilumininkas pasakė, kokia temperatūra turi būti patalpose: kitaip pažeidžiamos žmogaus teisės3
Dėl atšalusių orų Vilniui ir didelei daliai kitų šalies savivaldybių atnaujinus arba tęsiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad patalpų šildymas ne...
-
G. Nausėda su „Invegos“ vadovu aptars priemones gynybos pramonei, Ukrainos atstatymui
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiks su Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovu Dainiumi Vilčinsku. ...
-
Seimas svarstys naują paramos jaunoms šeimoms būstui įsigyti tvarką
Seimas svarstys, ar jaunoms šeimoms ir toliau leisti su valstybės parama įsigyti būstą aplink Vilniaus, Kauno, Klaipėdos didmiesčius esančiose savivaldybėse nustatant kai kuriuos barjerus. ...
-
Seime – paskutinis balsavimas dėl „Rheinmetall“ gamyklai palankių pataisų
Seime vyks galutinis balsavimas dėl Investicijų įstatymo pataisų, sudarančių palankesnes sąlygas dideliems Vakarų gamintojams, įskaitant ir Vokietijos karinės pramonės milžinę „Rheinmetall“, greičiau Lietuvoje statyti gamyklas. ...
-
G. Skaistė: į svarstomą steigti gynybos fondą būtų galima aukoti ir savanoriškai9
Vyriausybei planuojant steigti specialų fondą dėl tvaresnio gynybos finansavimo, pagrindines jo pajamas sudarytų papildoma dalis nuo mokesčių, tačiau kartu būtų galimos ir savanoriškos gyventojų ar verslo aukos, sako finansų ministrė Gintar...
-
Eurostatas: Lietuvos valdžios skolos santykis su BVP – tarp mažiausių ES1
Lietuvos valdžios skola pernai siekė 27,6 mlrd. eurų ir sudarė 38,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis. ...
-
Eiles pasienyje su Baltarusija didina uždaryti punktai, patikra, stačiatikių Velykos3
Balandį pasienyje su Baltarusija vėl išaugusias vilkikų eiles lemia kovo pradžioje iki dviejų sumažintas pasienio punktų skaičius, sugriežtinta į Rusiją ir Baltarusiją gabenamų prekių patikra, taip pat sezoniškumas, papildomi leidim...
-
Alkoholio prekybos taisyklėse šalinami akis badantys trūkumai8
Seimo Ekonomikos komitetas pritarė alkoholio prekybos mugėse, parodose ir renginiuose taisyklių atlaisvinimui. Taip siekiama ištaisyti konkurenciją iškreipiančius trūkumus. ...
-
Bankų pelnai auga, tačiau klientams – jokios naudos: už kai kurias paslaugas tenka mokėti daugiau8
Kai kurie didieji bankai daliai klientų brangina dalį savo paslaugų. Kai kuriems gyventojams brangiau atsieis didesnės sumos išgryninimas, o daliai viename banke teks atseikėti daugiau ir už papildomą debeto kortelę. Bankininkai aiškina, ...