Nuolaidas medžiojantys žmonės ne visada susimąsto, kad už jas sumoka asmeniniais duomenimis, kuriuos prekybininkai naudoja savo reikmėms. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija perspėja, kad visų asmeninių duomenų nedera atskleisti net ir artimiausiems žmonėms.

Mafiozai nuolaidomis nesinaudoja

Vienas dažnesnių skundų, kurių sulaukia Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija – naudojimas duomenų, kuriuos, pasirodo, asmuo pats kadaise suteikė prekybininkams. Paprastai tai įvyksta, kai pildomos anketos norint gauti lojalumo kortelę.

Pasak inspekcijos direktoriaus daktaro Algirdo Kunčino, žmogus tik pats gali apsispręsti, ar jam tikrai taip reikia tam tikrų nuolaidų ir kitų teikiamų privilegijų, kad jis sutiktų už tai patikėti savo asmens duomenis. "Argi nuolaidų kortelė yra privaloma? Tikriausiai puikiai galima gyventi ir be jos. Jeigu žmogus tų nuolaidų vis dėlto nori, jis pats turi spręsti, ar jis aukoja kažkiek savo privatumo, ar ne. Be anketose įrašomų duomenų, pačiose nuolaidų kortelėse nuolat fiksuojama, kiek jūs nusipirkote duonos ar degtinės. Verslui tai naudinga rinkodaros tikslais: lengviau įvertinti, kaip paskirstyti prekių srautus, organizuoti prekybą. O žmogus pats sprendžia", – komentavo inspekcijos direktorius. Jis juokaudamas palygino, kad rimtas mafijozas tikriausiai niekada nesinaudotų jokiomis kortelėmis, nes būtų matoma, ką jis yra pirkęs, tačiau sąžiningam piliečiui tai esą neturėtų būti svarbu.

A.Kunčino teigimu, inspekcija gana dažnai gauna vartotojų skundų, kurie sulaukia reklamų įvairiais kanalais: paštu, elektroniniu paštu, telefono žinutėmis. Atlikus tyrimą paaiškėja, kad jie būna tiesiog pamiršę, jog kadaise savo duomenis patikėjo pildydami aukščiau minėtas anketas, ir davė sutikimą gauti reklamas.

Nebenorėdamas daugiau gauti tiesioginės rinkodaros pasiūlymų, žmogus apie tai turi pranešti siuntėjui. Taip pat jis turi teisę atšaukti anksčiau duotą sutikimą tvarkyti asmens duomenis tiesioginės rinkodaros tikslais nenurodydamas motyvų. Tokiu atveju tiesioginės rinkodaros siuntėjas privalo nedelsdamas ir nemokamai nutraukti asmens duomenų tvarkymo veiksmus ir informuoti duomenų gavėjus.

Pataria saugoti ir nuo artimųjų

Devintajai Europos duomenų apsaugos dienai paminėti įvykusioje spaudos konferencijoje "Asmens duomenų apsauga Lietuvoje" A.Kunčinas pabrėžė, kad inspekcija reikalauja, jog nuolaidų kortelių norintiems pirkėjams pateikiamose anketose būtų tik tokie klausimai, kurie susiję su tiesioginiais suteikiamos kortelės tikslais. Asmens kodas, žinoma, tarp tokių neturėtų figūruoti.

Savo asmens kodą A.Kunčinas pataria saugoti ne tik nuo prekybininkų, bet net nuo artimiausių žmonių. Specialistas galėtų papasakoti daugybę atvejų, kai, pavyzdžiui, senyvi žmonės atsitiktinai sužino, kad anūkai, pasinaudoję jų duomenimis, paėmė greitųjų kreditų ir paliko vargti su įsiskolinimais. "Labiausiai žmonės, neapsaugoję savo asmens duomenų, nukenčia, kai paliečiami finansiniai klausimai. Gyvenamosios vietos adreso nurodymas dažniausiai atsiliepia tik tuo, kad gaunami laiškai", – dėstė inspekcijos vadovas.

Adresų duomenų bazėmis naudojasi ir politinės partijos, kurios prieš rinkimus potencialiems rinkėjams siunčia įvairius sveikinimus, reklamas ar kvietimus. "Vienas žmogus net labai įsižeidė, kad jo žmona gavo pasveikinimą nuo partijos, o jis – negavo", – linksmesnį atsitikimą prisiminė A.Kunčinas.

Nauja grėsmė – technologijos

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus pavaduotoja Dijana Šinkūnienė atkreipė dėmesį, kad asmeninius duomenis dabar suteikia ne tik patys jų turėtojai, juos valdo įvairios valstybės institucijos, bet ir fiksuoja vaizdo registratoriai, išmanieji akiniai, bepiločiai orlaiviai ir kitos naujosios technologijos.

"Pagal susiklosčiusią teismų praktiką tokiais atvejais asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas netaikomas ir inspekcija žmogui turbūt nelabai galėtų padėti. Vis dėlto tai nereiškia, kad galima rinkti kitų asmenų duomenis ir platinti juos be jokių apribojimų. Šiais atvejais būtų taikomos Civilinio kodekso nuostatos, kurios draudžia rinkti informaciją apie privatų asmens gyvenimą pažeidžiant įstatymus, o gauta informacija gali būti skelbiama tik su žmogaus sutikimu", – teisinius niuansus aiškino D.Šinkūnienė.

Europos duomenų apsaugos diena

Sausio 28-ąją visose ES valstybėse narėse švenčiama Europos duomenų apsaugos diena. Siekiant kuo geriau informuoti Europos valstybių narių gyventojus apie asmens duomenų apsaugą, apie šios teisės įgyvendinimą bei atminti Konvencijos dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu pasirašymą (1981 m. sausio 28 d.), Europos Taryba pasiūlė būtent Konvencijos pasirašymo dieną – sausio 28-ąją – paskelbti Europos duomenų apsaugos diena. Ši diena pirmą kartą buvo paminėta 2007 m., o šiais metais Europos duomenų apsaugos diena švenčiama devintą kartą. Lietuva nuo pat pradžių prisidėjo prie šios iniciatyvos.

Šaltinis: Valstybinės duomenų apsaugos inspekcija