Dėstytojų atlyginimai išaugo vidutiniškai 200 eurų, tyrėjų – dar daugiau

  • Teksto dydis:

Akademinio personalo darbo užmokestis augo vidutiniškai du kartus sparčiau nei atlyginimai šalies ūkyje.

Pirminiais Statistikos departamento duomenimis, vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius Lietuvoje praėjusiais metais augo 9,6 proc. iki 921 euro. Tuo metu valstybinių mokslo ir studijų institucijų dėstytojų ir tyrėjų atlyginimų augimas siekė 17,9 proc. ir buvo didžiausias per praėjusius 4 metus, atskleidžia Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atlikta mokslo ir studijų institucijų darbuotojų darbo užmokesčio apžvalga.

„Akademinio personalo darbo užmokesčio klausimas yra pakankamai skausmingas jau ne vienerius metus. Todėl galima pasidžiaugti praėjusiais metais priimtais politinio ir institucinio lygmens sprendimais, kurių dėka matome rekordinį atlyginimų augimą švietimo sektoriuje“, - pranešime teigia MOSTA Mokslo politikos skyriaus vadovė Kristina Masevičiūtė.

Praėjusių metų spalio mėnesio duomenimis, vidutinis dėstytojų, dirbančių kolegijose, darbo užmokestis prieš mokesčius siekė 1154 eurus, universitetuose - 1556 eurus. Mokslinių tyrimų institutuose dirbančių tyrėjų darbo užmokestis buvo 1538 eurus, universitetuose - 1699 eurus.

Lyginant su 2017 m. spalio mėnesiu, dėstytojų kolegijose ir universitetuose atlygis už darbą augo vidutiniškai 200 eurų.

Lyginant su 2017 m. spalio mėnesiu, dėstytojų kolegijose ir universitetuose atlygis už darbą augo vidutiniškai 200 eurų. Tyrėjų universitetuose augo 250 eurų, tyrėjų institutuose darbo užmokesčio augimas siekė 290 eurų prieš mokesčius.

Vertinant skirtingų pareigybių atlyginimų pokyčius, galima pastebėti, kad praėjusiais metais darbo užmokestis augo visose pareigybėse, išskyrus universitetų dekanus. Pastarųjų vidutinis atlygis mažėjo 12 proc. Tuo metu didžiausias augimas stebėtas universitetų mokslo darbuotojų pareigybėse - šie atlyginimai augo vidutiniškai 40 proc.

Pasak analitikės, tiek atlyginimų, tiek apskritai darbo aplinkos gerinimas mokslo ir studijų institucijose turėtų ir toliau likti dėmesio centre.

„Žinoma, galima kalbėti apie tai, kad pagaliau vidutinis tyrėjų darbo užmokestis perkopė pusantro tūkstančio eurų. Iš kitos pusės, reikia pasakyti tai, kad panašų atlygį už darbą jau metai-du po studijų baigimo gauna informatikos, inžinerijos, kai kurių kalbų filologijos sričių studentai. Tad signalai, kuriuos gauna jaunas žmogus, projektuojantis savo karjerą, nėra palankūs naują mokslininkų kartą siekiančiai išugdyti Lietuvai“, - sakė K. Masevičiūtė.

Mokslo politikos analitikė atkreipia dėmesį, kad svarbus žingsnis didinant mokslinės karjeros patrauklumą buvo žengtas praėjusiais metais, kuomet Vyriausybė pritarė doktorantų stipendijų didinimui.

„Jau nuo šių metų pradžios doktorantai gauna kone dvigubai didesnes stipendijas nei praėjusiais metais. Visgi turime stebėti, ar šis sprendimas turi teigiamos įtakos doktorantūros studijų patrauklumui ir kokybei, ar doktorantai gaudami didesnę stipendiją gali skirti pakankamai laiko studijoms ir mokslinei veiklai“, - teigė K. Masevičiūtė.

MOSTA primena, kad pirmų metų doktorantų stipendija šiuo metu siekia 722 eurus, antrų-ketvirtų metų doktorantų - 836 eurus. Doktorantūros stipendijų didinimui buvo papildomai skirta 8,2 mln. eurų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kęstas

Kęstas portretas
Lietuvos valdžia sąjungoje su stambiais verslininkais užsiima socialiniu dempingu. "Vokietijos KDS lyderė Annegreta Kramp-Karrenbauer atmetė Prancūzijos prezidento Macrono raginimą dėl socialinės sistemos suderinimo Eyropoje ir įspėjo apie pavojų „socializuoti socialinės gerovės sistemas ir minimalų darbo užmokestį“. Prancūzijos Europos ministrė Nathalie Loiseau tai apibūdino, kaip polinkį ignoruoti „socialines kančias“ daugelyje ES valstybių narių."

Kęstas

Kęstas portretas
Tos kančios ypač ryškios Lietuvoje, kur Lietuvos valdžia sąjungoje su stambiais verslininkais užsiima socialiniu dempingu. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad Lietuvoje darbo jėga apmokama mažiau, negu reikia, kad ta darbo jėga neišmirtų. O darbo rezultatai pigiai parduodami visoje Europoje, taip pigiai, kad yra pigiau savikainos. Tai yra tipiškas dempingas, jis turi būti uždraustas įstatymu. O Lietuvos vagiliaujantys kyšininkai stambūs verslininkai (Mockus) ir korumpuota Lietuvos valdžia (Masiulis) turi sėdėti kalėjime. Prancūzija dabar dėl to kovoja. Nuorodas ir platesnį aptarimą galima rasti, guglinant žodžius apie mokslą-studijas-ekonomiką.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių