- Jadvyga Bieliavska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seime bręstanti iniciatyva sureguliuoti sodininkų veiklą susilaukė naujų pasiūlymų.
Įregistruotas jau penktas Sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimo variantas, kuriame siūloma naujai reglamentuoti ūkinę komercinę veiklą mėgėjų sodo teritorijoje.
Pagal siūlomą projektą, „mėgėjų sodo teritorijoje ūkinė-komercinė veikla, kuri neatitinka mėgėjų sodininkystės sąvokos, gali būti vykdoma tik nedarant žalos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiam turtui ir gyvenamajai aplinkai, nepažeidžiant trečiųjų asmenų gyvenimo, poilsio ir veiklos sąlygų bei sodo bendrijos vidaus tvarkos taisyklių.
Tokį patikslintą Sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimo projektą parengė penkios Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narės Asta Kubilienė, Vida Ačienė, Laimutė Matkevičienė, Aušrinė Norkienė, Guoda Burokienė ir Socialdemokratų darbo partijos frakcijos narė Rimantė Šalaševičiūtė.
Parlamentarės siūlo įstatyme numatyti, kad „bendrijos vidaus tvarkos taisyklėse gali būti nustatytas ramybės laikas nakties metu, transporto priemonių parkavimo bendrojo naudojimo teritorijoje apribojimai ir tvarka, atliekų tvarkymo reikalavimai, draudžiamos veiklos, sodo sklype leidžiamų laikyti smulkių naminių gyvūnų (triušių, nutrijų, šunų, paukščių, bičių ir kt.) rūšių sąrašas, jų laikymo tvarka ir sąlygos, bendrojo naudojimo objektų eksploatavimo ir priežiūros bei kiti sodininkams svarbūs bendro gyvenimo klausimai“.
Jei Seimas pritartų, bendrijos vidaus tvarkos taisyklės būtų privalomos visiems asmenims, įsigijusiems mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą ir sodų bendrijos teritorijos lankytojams.
Pagal projektą, „sodininkas mėgėjas (sodininkas) - fizinis asmuo, nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomame žemės sklype užsiimantis mėgėjų sodininkyste“.
„Kitas asmuo“ - taip įstatymo projekte siūloma apibūdinti tą fizinį asmenį, kuris mėgėjų sodo teritorijoje įsigijo sodo sklypą ir nepageidauja tapti sodininkų bendrijos nariu, tą, kuris yra išstojęs iš sodininkų bendrijos arba iš jos pašalintas, taip pat juridinį asmenį, kuris nuosavybės ar kitomis teisėmis valdo sodo sklypą mėgėjų sodo teritorijoje.
Įstatymo pataisos numato, kad „kitas asmuo“ turi vienodas pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, kaip ir bendrijos nariai.
Tokio asmens pareiga būtų, kaip nurodoma projekte, „pagal bendrijos pateiktas sąskaitas apmokėti už proporcingai jiems tenkančias bendrojo naudojimo objektų eksploatacijos, bendrosios sodo teritorijos tvarkymo, bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimo išlaidas bei proporcingai jiems tenkančias tikslinių įnašų dalis susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės objektų mėgėjų sodo teritorijoje sukūrimu, atnaujinimu ar pagerinimu, kitas suteiktas paslaugas“.
Projektas numato, kad „kitas asmuo“ be balsavimo teisės gali dalyvauti bendrijos narių susirinkime, įstoti į bendriją, gauti informaciją apie bendrijos narių susirinkimo nustatytas įmokas, kurias jis privalo apmokėti pagal šį bei kitus įstatymus, ar kitus narių susirinkimo priimtus sprendimus, kurie susiję su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu ir priežiūra.
Kartu su šeimos nariais jis gali naudotis bendrijos bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų mėgėjų sodo teritorijos sodininkų, jų šeimos narių teisių bei teisėtų interesų ir aplinkos apsaugos reikalavimų.
Sodininkų bendrijų įstatymo pataisomis siekiama sureguliuoti teisinius santykius tarp sodininkų bendrijų ir kitų fizinių ar juridinių asmenų, patikslinti nuostatas, susijusias su sodininkų bendrijai nepriklausančių, bet sodo sklypą įsigijusių, asmenų statusu, teisėmis ir pareigomis, sodininkų bendrijų valdymu. Taip pat siekiama tobulinti teisinį reguliavimą dėl veiklos, kuria galima užsiimti mėgėjų sodo teritorijoje, dėl sandorių ar kitų veiksmų, atliekamų su sodo sklypais. Projekto autoriai taip pat siekia supaprastinti sodininkų bendrijų susirinkimų šaukimo ir organizavimo tvarką.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...