Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė sako nedrįstanti skambinti daržovių augintojams ir teirautis apie jų derlių, nes balandis jiems buvo nepalankus.

„Pati laukiu, kol praeis šalčiai, ir tuomet skambinsiu savo augintojams, kol kas nenoriu gadinti jiems nuotaikos. Buvo planuojama sulaukti pirmojo derliaus gegužės pradžioje, tačiau klausimas, ar tai įvyks. Kitą savaitę prognozuojami geri orai, tuomet su jais ir susisieksiu, o jie jau matys, kiek – savaitę ar porą – dėl prastų orų vėluos jų derlius“, – kalba pašnekovė.

Patys ūkininkai optimizmu iš tiesų netrykšta: auginantiems daržoves šiltnamiuose pasisekė kiek labiau, tačiau lauke pasėti žalumynai augti neskuba.

Ukmergės rajone morkas, lapinius burokėlius, petražoles, špinatus, moliūgus, rūgštynes, kalendras, gražgarstes bei krapus ir kitas daržoves auginanti I. Stragytė sako, kad šį pavasarį į laukus išvažiuoti ir pasėti daržoves pavyko gana anksti, tačiau dabar visas sustojo.

„Kadangi šalta, didelis temperatūrų pokytis, nėra saulės, augalai auga sunkiai. Nenoriai jie auga netgi šiltnamyje, o laukuose – išvis. Jau balandžio viduryje tikėjomės turėti špinatų, tačiau dabar tikimės jų sulaukti gegužės pradžioje.

Neaišku, kiek tokie orai, kokie yra dabar, laikysis, tačiau jei naktys sušiltų, pakiltų temperatūra, drėgmės augalams augti pakaktų. Tuomet sulauktume špinatų, salotų, kiek vėliau – krapų, petražolių, kalendrų. Po Joninių visuomet stengdavomės turėti pirmųjų morkyčių, moliūgų, cukinijų, bulvių, tačiau kaip bus šiemet – nežinia“, – kalba I. Stragytė.

Trakų rajone tik lauke svogūnų laiškus, krapus, petražoles, salotas ir špinatus auginančios L. Mačerinskienės prognozės – dar tolimesnės, mat lauke augantiems augalams yra kur kas sunkiau nei šiltnamių žalumynams.

„Derliaus dar neturime, o kas pasėta, pasodinta, viskas uždengta plėvelėmis. Kada bus derlius, negalime pasakyti, tačiau šiuo metu mes niekuomet neturėdavome derliaus: pirmieji špinatai, salotos paprastai pasirodo gegužės viduryje, bet šiemet nesimato, kad taip būtų.

Gegužės pradžioje derlių planuoti galėjo nebent tie, kurie augina šiltnamiuose, o mes viską auginame tik atvirame grunte ir viskas labai priklauso nuo gamtos“, – pasakoja L. Mačerinskienė.

Moteris sako, kad jei netrukus orai sušiltų, viskas beveik stotų į vietas, nes visuomet, anksčiau ar vėliau, gamtoje įsivyrauja teisybė ir įvyksta, kas turėjo įvyti.

„Kiek metų auginame, pastebėjome, kad jei dėl orų derlius vėluoja, tuomet ruduo būna ilgesnis ar kaip nors kitaip gamta vėlavimą kompensuoja“, – teigia L. Mačerinskienė.