- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Praėjusiais metais socialinėms pašalpoms, būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens kompensacijoms nepasiturintiems gyventojams buvo skirta 223,3 mln. eurų, tačiau dėl kylančios ekonomikos ir augančių gyventojų pajamų 117,5 mln. eurų buvo nepanaudota.
Nepanaudotus pinigus Lietuvos savivaldybės pranešė daugiausia skyrusios socialinėms paslaugoms: šeimoje ir bendruomenėje teikiamai pagalbai vaikams, neįgaliesiems bei senyviems žmonėms, socialinių darbuotojų darbo sąlygų gerinimui, darbo užmokesčio kėlimui ir kitiems tikslams.
Vis dėlto net ir po šių paslaugų finansavimo, pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pranešimo, niekur nepanaudota liko 11,9 mln. eurų. Jų neperskirstė 14 savivaldybių, iš kurių daugiausia - Kauno miestas - 4,3 mln. eurų (52,5 proc.), Panevėžio miestas - 2 mln. eurų (37,5 proc.), Alytaus rajonas - 533,1 tūkst. eurų (31,9 proc.).
Vykdydama stebėseną SADM atliko analizę, kur buvo paskirstytos lėšos, kurios liko nepanaudotos piniginei socialinei paramai - tai yra socialinėms pašalpoms ir būsto šildymo, karšto bei geriamojo vandens išlaidų kompensacijoms.
Kaip rodo atliktos analizės duomenys, daugiausia lėšų buvo skirta socialinės paslaugos ir paslaugų infrastruktūros modernizavimui ir plėtrai - 35,6 mln. eurų. Šiai sričiai skirta 30,3 proc. visų nepanaudotų lėšų.
Daugiausia nepanaudotų lėšų šiai sričiai finansuoti skyrė Skuodo rajono (90,6 proc.), Trakų rajono (75,2 proc.), Zarasų rajono (72,7 proc.), Pasvalio rajono (70,2 proc.) savivaldybės.
Analizės duomenimis, 26,8 mln. eurų buvo skirta teikti pagalbą vaikams, neįgaliesiems, senyviems žmonėms ir jų šeimoms.
Šiai sričiai skirta 22,8 proc. visų piniginei socialinei paramai nepanaudotų lėšų. Daugiausia nepanaudotų lėšų šiai sričiai finansuoti skyrė Birštono (81,5 proc.), Molėtų rajono (79 proc.), Vilkaviškio rajono (76,4 proc.), Biržų rajono (75 proc.) savivaldybės.
Pagal SADM analizę, socialinių paslaugų srities darbuotojų atlyginimo didinimui ir darbui reikiamos įrangos įsigijimui, darbuotojų kvalifikacijos kėlimui buvo skirta 11,3 mln. eurų. Remiantis savivaldybių duomenimis, šiam tikslui buvo skirta 9,6 proc. nepanaudotų paramos lėšų.
Daugiausia nepanaudotų lėšų šiai sričiai finansuoti skyrė Palangos miestas (87,4 proc.), Pakruojo rajonas (37,4 proc.), Šilalės rajonas (28,6 proc.), Vilniaus miestas (24,8 proc.).
7,1 mln. eurų buvo skirta skurdo ir socialinės atskirties mažinimui. Pateiktais duomenimis, savivaldybės 6,07 proc. nepanaudotų paramos lėšų skyrė vienkartinėms, tikslinėms, sąlyginėms ar periodinėms pašalpoms.
Daugiausia nepanaudotų lėšų šiai sričiai skyrė Neringos (100 proc.), Druskininkų (29,1 proc.), Šilalės rajono (24,7 proc.), Tauragės rajono (23,8 proc.) savivaldybės.
Tuo metu bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų registrui ir jų vykdomoms programoms buvo skirta - 6,3 mln. eurų. Iš visų nepanaudotų lėšų bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų plėtrai, jų vykdomoms socialinėms programoms, savivaldybių pateiktais duomenimis, buvo skirta 5,4 proc.
Daugiausia nepanaudotų lėšų šiai sričiai skyrė Mažeikių rajonas (43,8 proc.), Vilniaus miestas (15,5 proc.), Kaišiadorių rajonas (11,3 proc.), Pakruojis (10,1 proc.).
SADM analizės duomenimis, 5,6 mln. eurų buvo skirta socialinę riziką patiriančių šeimų ir asmenų reabilitacijai ir integracijai.
Šiam tikslui savivaldybės skyrė 4,8 proc. nuo 117,5 mln. eurų piniginei socialinei paramai nepanaudotų lėšų. Daugiausia nepanaudotų lėšų šiai sričiai skyrė Pagėgiai (36,2 proc.), Radviliškio rajonas (27,3 proc.), Kalvarija (25,3 proc.), Vilniaus rajonas (23,5 proc.).
Savivaldybių ir socialinio būsto fondo plėtrai, rekonstravimui ir remontui panaudota 4,9 mln. eurų, o tai sudarė 4,2 proc. visų nepanaudotų lėšų.
Daugiausia nepanaudotų lėšų šiai sričiai skyrė Pagėgių (16 proc.), Kaišiadorių rajono (11,3 proc.), Vilniaus rajono (11,3 proc.), Kelmės rajono (10,9 proc.) savivaldybės.
Analizės duomenimis, neįgaliųjų socialinei integracijai buvo skirta 4,4 mln. eurų.
Šiam tikslui skirtos lėšos sudarė 3,7 proc. nuo nepanaudotų lėšų. Daugiausia nepanaudotų lėšų šiai sričiai skyrė Kaišiadorių rajonas (25,7 proc.), Prienų rajonas (13,4 proc.), Ukmergės rajonas (12,7 proc.), Švenčionių rajonas (10,4 proc.), Kelmės rajonas (9,1 proc.).
Pagal SADM analizę, užimtumo didinimui skirta 1,3 mln. eurų, o tai 1,12 proc. nepanaudotų lėšų. Daugiausia nepanaudotų lėšų šiai sričiai skyrė Biržų rajonas (19,7 proc.), Druskininkai (18,7 proc.), Ignalinos rajonas (10,1 proc.), Šakių rajonas (8,4 proc.).
Tuo metu Savivaldybės administracijoje dirbančių socialinių išmokų specialistų darbo užmokesčio didinimui skirta 1,3 mln. eurų, o tai sudarė 1,1 proc. piniginei socialinei paramai nepanaudotų lėšų. Daugiausia nepanaudotų lėšų šiai sričiai skyrė Visagino miestas (18,8 proc.), Kalvarija (13,9 proc.), Jurbarko rajonas (8 proc.), Kazlų Rūda (7,6 proc.), Šakių rajonas (6,5 proc.).
Smurto, savižudybių, priklausomybių ir prekybos žmonėmis prevencijai buvo skirta 0.6 mln. eurų, o tai 0,57 proc. nepanaudotų piniginės socialinės paramos lėšų.
Daugiausia nepanaudotų lėšų šiai sričiai skyrė Kalvarija (19,3 proc.), Plungės rajonas (2,92 proc.), Kauno miestas (1,43 proc.), Ukmergės rajonas (1,39 proc.), Vilniaus rajonas (1,28 proc.).
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“2
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?1
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą6
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje3
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankai
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...
-
Ekspertė patarė, ką daryti, kad jaustumėte mažesnį finansinį stresą2
Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Be to, ...
-
I. Šimonytė: jūros vėjo parko konkursas neįvyko dėl nepalankios padėties rinkoje5
Neįvykus antrajam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad investuotojai galėjo apsigalvoti, nes elektra rinkoje dabar gerokai pigesnė nei buvo Lietu...