- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Didžioji dalis Lietuvos gyventojų pritaria dabartinei šalies pensijų sistemai ir mano esant reikalinga greta „Sodros“ kaupti papildomą pensiją senatvei.
Taip galvoja 63 proc. lietuvių. Tarp papildomas savarankiškas įmokas pensijos kaupimui skiriančių gyventojų ši dalis siekia net 91 proc. Tokius rezultatus atskleidė rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ atliktas tyrimas.
Gerokai daugiau dabartinį modelį remiančių (41 proc.) negu jo nepalaikančių (24 proc.) yra ir tarp papildomai pensijai nekaupiančių gyventojų.
Be to, didžioji dalis (65 proc.) lietuvių mano, kad valstybė ir toliau turėtų ne tik mokėti pensijas dabartiniams pensininkams, bet ir padėti kaupti būsimiems. Tokios nuomonės laikosi ne tik skatinamąsias valstybės įmokas gaunantys (76 proc.), bet ir kaupiantys be papildomų įmokų (63 proc.) ar nekaupiantys visai (63 proc.).
Lietuvos visuomenė palaiko prieš trejus metus pradėjusį veikti pensijų kaupimo modelį – tai rodo tyrimo rezultatai ir gyventojų pasirinkimas. Jau maždaug 1,2 mln. lietuvių šiandien kaupia pensijai, o 560 tūkst. prie kaupimo prideda ir savanorišką įmoką.
„Lietuvos visuomenė palaiko prieš trejus metus pradėjusį veikti pensijų kaupimo modelį – tai rodo tyrimo rezultatai ir gyventojų pasirinkimas. Jau maždaug 1,2 mln. lietuvių šiandien kaupia pensijai, o 560 tūkst. prie kaupimo prideda ir savanorišką įmoką. Prie pastarojo skaičiaus ženkliai prisidėjo ir valstybės pažadas gyventojų kaupimui skirti skatinamąsias įmokas. Gyventojai išreiškė pasitikėjimą valstybe ir patys pademonstravo atsakomybę pensijai skirdami dalį nuosavų lėšų – to reikėtų nepamiršti priiminėjant politinius sprendimus“, – sako Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys.
Š. Ruzgys pažymi, kad dabartinį modelį palaiko iš esmės visų visuomenės sluoksnių atstovai, todėl naujai išrinktų valdančiųjų pareiškimai apie skatinamųjų valstybės įmokų naikinimą prieštarauja didžiosios dalies gyventojų nuomonei ir lūkesčiams.
Tyrimo duomenimis, labiausiai esamą pensijų sistemą palaiko 26-35 metų amžiaus Lietuvos gyventojai. 72 proc. jų mano, kad yra reikalinga ne tik „Sodros“, bet ir papildoma pensija. Visose kitose amžiaus grupėse iki 54 metų dabartinei sistemai pritariančiųjų dalis taip pat yra didesnė nei 60 proc.
Kelių pakopų pensijų sistemą reikalinga laiko tiek miestų (65 proc.), tiek kaimo vietovių (60 proc.) gyventojai. Daugiausiai esamai pensijų sistemai palaikančių yra tarp vidutines pajams gaunančių šalies gyventojų (70 proc.).
Tyrimas taip pat parodė, kad labiausiai lietuvius apie finansinį stabilumą ir kaupimą ateičiai paskatintų galvoti stabili ir nekaitaliojama pensijų kaupimo sistema. Daugiau nei trečdalis tyrimo dalyvių teigė, kad didžiausia paskata tai daryti yra valstybės prisidėjimas prie savarankiškai kaupiamos pensijos.
Visuomenės nuomonės tyrimą Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos užsakymu atlikusi bendrovė „Spinter tyrimai“, šių metų lapkričio mėnesį apklausė daugiau nei tūkstantį šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus. Apklausti gyventojai reprezentuoja visus šalies regionus. Tyrimu siekta išsiaiškinti Lietuvos gyventojų nuomonę apie pensijų kaupimo sistemą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimo komitetas: subsidija jaunos šeimos būstui neturi būti siejama su vaikų skaičiumi
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas antradienį nutarė, kad valstybės subsidija jaunoms šeimos, regionuose įsigyjančioms būstą, neturi priklausyti nuo vaikų skaičiaus. ...
-
EIMIN skiria beveik 35 mln. eurų projektų įgyvendinimui
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skiria beveik 35 mln. eurų finansavimą 35 projektams, numatomiems įgyvendinti Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, pagal priemones „Inopažanga“ ir „Inobranda“. ...
-
M. Skuodis ragina kelių projektų finansavimui pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystę
Siekiant užtikrinti valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros projektų įgyvendinimą, susisiekimo ministras Marius Skuodis ragina pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) modelį. ...
-
Lietuvos pramonė sausį–kovą augo 0,1 proc.
Pramonės produkcijos vertė Lietuvoje sausį-kovą siekė 8,7 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir, palyginti su 2023 metų tuo pat laiku, augo 0,1 proc. (palyginamosiomis kainomis). ...
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai9
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...
-
Šilumininkas pasakė, kokia temperatūra turi būti patalpose: kitaip pažeidžiamos žmogaus teisės12
Dėl atšalusių orų Vilniui ir didelei daliai kitų šalies savivaldybių atnaujinus arba tęsiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad patalpų šildymas ne...
-
G. Nausėda su „Invegos“ vadovu aptars priemones gynybos pramonei, Ukrainos atstatymui
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiks su Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovu Dainiumi Vilčinsku. ...
-
Seimas svarstys naują paramos jaunoms šeimoms būstui įsigyti tvarką
Seimas svarstys, ar jaunoms šeimoms ir toliau leisti su valstybės parama įsigyti būstą aplink Vilniaus, Kauno, Klaipėdos didmiesčius esančiose savivaldybėse nustatant kai kuriuos barjerus. ...
-
Seimas priėmė palankias pataisas „Rheinmetall“ investicijoms1
Seimas sudarė palankias sąlygas dideliems vietos bei Vakarų gamintojams, įskaitant Lietuvoje gamyklą ketinančią statyti Vokietijos karinės pramonės milžinę „Rheinmetall“, greičiau ir paprasčiau statyti gamyklas. ...
-
G. Skaistė: į svarstomą steigti gynybos fondą būtų galima aukoti ir savanoriškai12
Vyriausybei planuojant steigti specialų fondą dėl tvaresnio gynybos finansavimo, pagrindines jo pajamas sudarytų papildoma dalis nuo mokesčių, tačiau kartu būtų galimos ir savanoriškos gyventojų ar verslo aukos, sako finansų ministrė Gintar...