- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos energetikos instituto (LEI) mokslininkų parengta studija patvirtino, kad seniau pastatytuose šalies daugiabučiuose privalomai įrengti individualius šilumos apskaitos prietaisus daugeliu atveju techniškai neįmanoma ir ekonomiškai neefektyvu.
Todėl Lietuvoje ir toliau nebus reikalaujama, kad visi šilumos vartotojai privalomai įsirengtų individualius apskaitos prietaisus.
Europos Sąjungos Energijos vartojimo efektyvumo direktyva numato, kad iki 2017-ųjų galutiniams vartotojams privaloma įsirengti centralizuotai tiekiamos šilumos apskaitos prietaisus (daliklius arba skaitiklius), jei tai techniškai įmanoma, finansiškai pagrįsta ir proporcinga galimam sutaupyti energijos kiekiui. Todėl Energetikos ministerijos užsakymu LEI tyrėjai turėjo įvertinti, ar privalomas šilumos apskaitos prietaisų įrengimas Lietuvoje būtų ekonomiškai veiksmingas.
Tyrimo išvadose teigiama, kad Lietuvos daugiabučiuose namuose, statytuose 1961-1996 metais, vyrauja vienvamzdės stovinės šildymo sistemos. Todėl praktiškai nėra techninių galimybių individualiai reguliuoti kiekvieno radiatoriaus šildymo intensyvumą nei rankiniu, nei automatiniu būdu, jei tokiuose namuose nėra atnaujintos šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos.
„Iki šiol buvo prieštaringų nuomonių dėl skaitiklių naudos. Norintieji kuo skubiau diegti skaitiklius teigė, kad tai padės sumažinti sąskaitas už šildymą. Tačiau būta nemažai abejonių, kad išlaidos skaitikliams viršys gaunamą naudą. Dabar gavome objektyvias išvadas, kad senesniuose daugiabučiuose išlaidos skaitikliams įrengti ir šildymo sistemai perdaryti būtų pernelyg didelės, o daliai vartotojų – paprasčiausiai nepakeliamos. Todėl, kaip ir iki šiol, reikalavimo visiems šilumos vartotojams privalomai įsirengti individualius apskaitos prietaisus nebus“, – sakė energetikos ministras Rokas Masiulis.
Tam, kad būtų galima skaičiuoti kiekviename bute sunaudotą šilumą, reikėtų perdaryti daugiabučio stovinę šildymo sistemą į kolektorinę. Remiantis studijoje atliktais skaičiavimais, 60 kv. m ploto buto savininkui tai kainuotų apie 3000 eurų. Įvertinus sutaupomos energijos kiekius, tokia investicija atsipirktų tik per 76 metus.
Maža to, net ir įdiegus individualius šilumos apskaitos prietaisus, šie gali parodyti tik apie pusę daugiabutyje sunaudojamos šilumos. Karštam vandeniui paruošti ir jo cirkuliacijai užtikrinti bei pastato bendrosioms patalpoms šildyti reikalinga energija yra apskaitomos atskirai. Apskaitos prietaisais neįmanoma išmatuoti ir tarp vidinių pastato sienų sklindančių šilumos srautų, kurie gali sudaryti iki pusės visos butui šildyti reikalingos šilumos.
Atkreiptinas dėmesys, kad patys šilumos skaitikliai savaime šilumos netaupo – jie tik suteikia vartotojui tikslesnę informaciją apie sunaudotą šilumos energiją. Visgi studijoje teigiama, kad ir dabartinės daugiabučių šilumos punktuose įrengtos apskaitos sistemos yra pakankamai tikslios bei suteikia visus reikalingus duomenis tiek išsamioms sąskaitoms parengti, tiek informacijai apie pastato energinę būklę gauti.
Žinoma, vartotojams pageidaujant ir jei tam yra techninės galimybės, šilumos tiekėjai gali įrengti vartotojo bute ar kitose patalpose suvartotos šilumos apskaitos prietaisus. Tačiau svarbu pažymėti, kad kai šilumos skaitiklių ar daliklių diegimas yra neprivalomas, jų tiekėjai yra priversti siūlyti konkurencingesnę kainą.
Tyrimas rodo, kad daug didesnį šilumos sutaupymą garantuoja kompleksinis daugiabučių namų modernizavimas – pastatų apšiltinimas, ventiliavimo sistemos atnaujinimas bei šildymo sistemos pertvarkymas. Tokiam modernizavimui skiriama ir parama. Tuo tarpu individualioms apskaitos sistemoms diegti valstybės parama nenumatyta.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos Bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc. iki 355 mln. eurų
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis3
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
LEA laikinai stabdo paraiškas saulės elektrinėms ir kaupikliams
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) trečiadienį laikinai sustabdė verslo, ūkininkų ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų paraiškų priėmimą saulės elektrinėms ir kaupikliams įsirengti, trečiadienį pranešė agent...
-
Viceministrė: taršaus automobilio teisę važiuoti siūloma pratęsti iki septynių darbo dienų5
Aplinkosaugininkams bei kitų institucijų pareigūnams nustačius, jog automobilis viršijo išmetamųjų dujų normą, jo techninę apžiūrą siūloma naikinti ne po dviejų parų kaip numatyta dabar, bet po septynių darbo dienų, sako aplinkos...
-
Ant Vyriausybės stalo – vandenilio plėtros iki 2050-ųjų gairės1
Vyriausybė trečiadienį svarstys Energetikos ministerijos parengtą vandenilio plėtros Lietuvoje 2024–2050 metais gairių projektą, kuriomis siekiama sukurti žaliojo vandenilio ekosistemą ir infrastruktūrą, nustatyti pagrindines jo plėtros krypt...
-
ESO: dėl snygio elektros neturi 2 tūkst. vartotojų2
Dėl savaitės pradžioje Lietuvoje iškritusio šlapio sniego elektros vis dar neturi daugiau nei 2 tūkst. vartotojų, daugiausia – Utenos ir Panevėžio regionuose, BNS informavo „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). ...