- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2018 m. antrąjį ketvirtį sostinės regione buvo 1 035 eurų ir, palyginti su 2018 m. pirmuoju ketvirčiu, išaugo 3,5 proc. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione bruto darbo užmokestis sudarė 846,7 eurų ir padidėjo 3,7 proc.
Statistikos departamento duomenimis, bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp abiejų regionų 2018 m. antrąjį ketvirtį buvo 188,3 eurų.
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2018 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2018 m. pirmuoju ketvirčiu, padidėjo visose apskrityse - nuo 3,1 proc. Telšių iki 4,9 proc. Šiaulių.
2018 m. antrąjį ketvirtį didžiausią - 1 035 eurų - bruto darbo užmokestį gavo Vilniaus apskrities įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Mažiausiai - 736,4 eurų - uždirbo Tauragės apskrities darbuotojai.
Darbo užmokesčio padidėjimą 2018 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2018 m. pirmuoju ketvirčiu, lėmė nuo 2018 m. gegužės 1 d. padidintas darbo užmokestis sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams (gydytojams ir slaugytojams), didesnės darbų apimtys, sezoniškumas ir kitos priežastys.
Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis per ketvirtį kito panašiai kaip ir bruto, labiausiai - 4,2 proc. - išaugo Šiaulių apskrityje. Per metus (2018 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2017 m. antruoju ketvirčiu) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo visose apskrityse, labiausiai - 11 proc. - Vilniaus apskrityje. Kitose apskrityse vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis per metus didėjo nuo 7,7 iki 10,6 proc.
Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis per metus augo visose apskrityse - nuo 7 iki 10,1 proc.
Darbo užmokesčio augimui per metus įtakos turėjo nuo 2017 m. liepos 1 d. ir nuo 2018 m. gegužės 1 d. padidintas darbo užmokestis sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams (gydytojams ir slaugytojams), nuo šių metų sausio 1 d. padidinta minimalioji mėnesinė alga ir kitos priežastys.
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šių metų antrąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, padidėjo visose savivaldybėse - nuo 0,4 proc. Elektrėnų iki 7,2 proc. Jurbarko rajono.
2018 m. antrąjį ketvirtį didžiausią bruto darbo užmokestį - 1 069,4 eurų - gavo Vilniaus miesto savivaldybės įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Šioje savivaldybėje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 142,7 eurų viršijo šalies ūkio vidurkį. Mažiausiai (639,3 eurų) uždirbo Kalvarijos savivaldybės įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai, jų bruto darbo užmokestis buvo 1,7 karto mažesnis nei Vilniaus miesto savivaldybės (atotrūkis sudarė 430,1 eurų).
Per metus vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo visose savivaldybėse - nuo 0,2 proc. Pagėgių iki 15,5 proc. Neringos, išskyrus Ignalinos rajono savivaldybę, kurioje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sumažėjo 0,5 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis7
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės4
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?5
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose3
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai9
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...