- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
2017 metais įsigaliojęs Darbo kodeksas Lietuvą pakėlė iš 27-os į 15-vietą Darbo lankstumo indekse. Taip rodo Lietuvos laisvosios rinkos instituto ir partnerių iš Pasaulio Banko „Doing Business“ duomenų sudarytas Darbo lankstumo indeksas ES ir EBPO šalims.
Tarp Europos Sąjungos (ES) ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybių narių darbo santykių teisinis reguliavimas lanksčiausias yra Danijoje, JAV ir Japonijoje. Šiose šalyse terminuotas darbo sutartis leidžiama sudaryti nuolatinio pobūdžio darbams, įstatymai neapibrėžia maksimalios terminuotos darbo sutarties trukmės, nėra apribojimų darbui nakties metu ir kt. Minėtosios valstybės išsaugo lyderių pozicijas, jose darbo santykių reguliavimas per pastaruosius metus nebuvo sugriežtintas.
Lietuva pakilo daugiausiai – iš 27-os į 15-ąją vietą tarp visų ES ir EBPO valstybių narių, aplenkdama Estiją, užėmusią 28-ą vietą, ir Latviją, likusią 20-oje vietoje. Tai daugiausia susiję su naujuoju Darbo kodeksu – Lietuvoje buvo reikšmingai sumažinti darbuotojų atleidimo kaštai darbdaviui (įvedant kompensavimą iš Ilgalaikio darbo užmokesčio fondo) ir sutrumpintas išankstinio pranešimo apie atleidimą terminas.
Labiausiai indekse nukrito Islandija: ji smuktelėjo iš 12-tos į 19-tą poziciją, nes buvo sugriežtintos sąlygos darbui nakties metu, poilsio dienomis ir viršvalandžiams. Tuo tarpu Norvegija pakilo per 5 vietas, nes buvo sumažinti apribojimai darbui nakties metu ir poilsio dienomis bei sumažintas viršvalandžių reguliavimas.
„Lankstus darbo santykių reguliavimas skatina užimtumą, mažina nedarbą, didina darbo jėgos mobilumą tarp sektorių, t. y. leidžia ekonomikai greičiau prisitaikyti prie pakilimų ar nuosmukių. Dar daugiau, nors pirmaujančios šalys – Danija, JAV ir Japonija – turi labai skirtingas darbo reguliavimo sistemas, jos visos yra lanksčios“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto asocijuota ekspertė Karolina Mickutė.
„Pagal verslo aplinkos konkurencingumą Lietuva yra 8-a iš 42-ių ES ir EBPO šalių, tačiau tik 15-a pagal Darbo santykių lankstumą. Darbo santykių reforma buvo žingsnis teisinga linkme, tačiau Darbo kodeksas dar ne tiek lankstus, kiek reikia XXI amžiui, ir ne tiek liberalus, kiek kritikuoja oponentai“, – reziumuoja Žilvinas Šilėnas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas su partneriais iš Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Lenkijos, Slovakijos parengė Darbo lankstumo indeksą 2019. ES ir EBPO šalių Darbo lankstumo indeksas sudarytas naudojant Pasaulio banko metodologiją ir kasmet skelbiamus „Doing Business“ indekso duomenis. Sudarant Indeksą vertinama 41-os ES ir EBPO valstybės daugiau kaip 30 darbo santykių reguliavimo rodiklių. Naudojant šiuos duomenis, apskaičiuojami kiekvienos valstybės darbo santykių lankstumo balai darbo laiko, samdos ir atleidimo reguliavimo srityse.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...