- Jadvyga Bieliavska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Siūloma apsaugoti socialiai pažeidžiamą visuomenės grupę - besilaukiančias darbuotojas - nuo atleidimo iš darbo darbdavio iniciatyva ir sudaryti joms saugias sąlygas dirbti iki motinystės atostogų.
Tokią Darbo kodekso pataisą įregistravo Seimo nariai konservatoriai Paulius Saudargas, Rimantas Jonas Dagys, Monika Navickienė ir Laurynas Kasčiūnas.
Pagal siūlomą projektą, darbo sutartis su nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai gali būti nutraukta tik jos iniciatyva.
Šiuo metu pagal Darbo kodeksą darbo sutartis su nėščia darbuotoja jos nėštumo metu ir iki jos kūdikiui sukaks 4 mėnesiai gali būti nutraukta tiek jos iniciatyva, tiek darbdavio iniciatyva (šalių susitarimu). Besilaukianti darbuotoja taip pat gali būti atleista pasibaigus terminuotos darbo sutarties terminui arba nesant darbo sutarties šalių valios, t. y. tuomet, kai į darbą grįžta darbuotojas, į kurio vietą ji buvo priimta.
Statistikos departamento duomenimis, 2012-2016 m. Lietuvoje gimė apie 30 tūkst. kūdikių kasmet. Žemas gimstamumo lygis, aukštas mirtingumo lygis, emigracija - tai pagrindinės priežastys, dėl kurių Lietuvos demografinė situacija išlieka labai sudėtinga.
„Deja, bet 2017 m. liepos mėnesį įsigaliojęs Darbo kodeksas nepagerino besilaukiančių ir kūdikius auginančių dirbančių moterų situacijos, o netgi ją pablogino. Besilaukianti darbuotoja tampa socialiai pažeidžiama, nes nėštumo metu netekusi darbo moteris neturi galimybių susirasti kito darbo iki gimdymo ir vėliau, kol prižiūrės kūdikį. Darbo užmokesčio netekimas moters nėštumo metu ženkliai sumažintų motinystės ir vaiko priežiūros išmokų dydį, kurie apskaičiuojami pagal vidutines darbo užmokesčio pajamas per paskutinius 12 mėnesių. Be abejonės, tai reikšmingai paveiktų būsimos motinos galimybes tinkamai pasirūpinti kūdikiu ir savo šeima. Dalis atleistų besilaukiančiųjų dėl to išvis gali netekti teisės gauti motinystės ir vaiko priežiūros išmokų, jeigu per paskutinius 24 mėnesius būtų dirbusios mažiau nei 12 mėnesių. Taigi, besilaukiančios darbuotojos atleidimas rimtai apsunkintų būsimos motinos galimybę pasirūpinti savo kūdikiu iki tol, kol ji vėl turės galimybę grįžti į darbo rinką“, - sako Darbo kodekso pataisą parengę Seimo nariai.
Jų nuomone, Darbo kodekse numatytos galimybės darbdaviui atleisti besilaukiančią darbuotoją „šalių sutarimu“, „nesant darbo sutarties šalių valios“ ir „kai baigiasi terminuota darbo sutartis suėjus jos terminui“ yra perteklinės ir socialiai neteisingos.
Siūloma, kad Darbo kodekso pataisa įsigaliotų 2018 m. gegužės 1 d.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis1
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės2
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?2
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose2
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai9
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
Vėl šventinis maratonas: prekybininkams teks pakovoti dėl vartotojų pinigų
„Galiausiai baigsis tuo, kad kainos parduotuvėse per dieną keisis tiek kartų, kiek ir naftos kaina“, – apžvelgdamas kai kurių Lietuvoje veikiančių prekybininkų naujas praktikas sako kainas lyginančio portalo pricer.lt maisto krypties...
-
Kada konstruktyvi kritika, o kada – psichologinis smurtas?
Mobingas, psichologinis smurtas yra temos, apie kurias vis dažniau darbuotojai prabyla viešai. Psichologinį smurtą darbuotojai gali patirti iš kolegų ar vadovų. Pastarųjų kritika taip pat gali būti vertinama kaip smurtas darbo vietoje. ...