- Marija Gabrienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kitąmet šimto penkiasdešimt metų jubiliejų minėsiantis Danijos Esbjergo uostas yra vienas didžiausių vėjo jėgainių uostų Europoje. Užkariavę Šiaurės jūros rinką danai gręžiasi ir į Baltijos jūrą.
Antro pagal dydį šalyje Esbjergo uosto krantinių ilgis – 14 metrų, Klaipėdos – du kartus ilgesnis. Tačiau Danijos uostas išsiskiria struktūra. Čia nėra sandėlių ar perdirbimo įmonių. Ne kartą keitęs veiklą – pradėjęs eksportuoti žemės ūkio produktus, vėliau tapęs vienu didžiausių žvejybos uostų Europoje, prieš beveik penkis dešimtmečius netoliese radus naftos, ėmėsi šios veiklos. O nuo 2000-ųjų metų Esbjergo uostas stato vėjo jėgaines Šiaurės jūroje. Jėgainių dalims laikyti uoste tiesiog reikalingos plynos aikštelės.
„Sėkmė šioje veikloje mus lydi, nes turime visko, ko reikia. Pirmiausia – labai daug vėjo, pakankamai teritorijos, kad galėtume plėtoti šią veiklą. O svarbiausia – turime savo vėjo jėgainių gamybos pramonę – projektuotojų, gamintojų, specialių laivų“, – džiaugėsi Esbjergo uosto direkcijos komercijos direktorius Jesperis Bankas.
Esbjergo uoste vėjo jėgainės ne tik surenkamos, bet ir testuojamos, nes testuoti jas jūroje kainuotų 10-imt kartų brangiau. Surinktos jėgainės specialiu laivu išplukdomos į jėgainių parką jūroje. Pastatyti vieną turbiną jūroje kainuoja iki 12 mln. eurų.
„Pagrindinė mūsų rinka yra Šiaurės jūra – Vokietija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Belgija. Bet matome galimybių ir kitoje Danijos pusėje, tai yra Baltijos jūroje. Žiūrėsime kur galima bus plėstis“, – planais dalinosi J. Bankas.
Manau, mes galėtumėm labai stipriai didžiuotis, jeigu mums pavyktų bent dalį tai, kas čia yra daroma, daryti Klaipėdoje.
Jūroje esančios vėjo jėgainės pagamina apie 45 proc. visos šalies elektros energijos. Tačiau būna tokių vėjuotų dienų, kuriomis specialistai itin džiaugiasi, nes tuomet naudojamasi 100 proc. vėjo jėgainių pagaminama elektra. Visos kitos elektrinės tiesiog būna išjungiamos.
Vėjo jėgainių pramonę Danijoje remia vyriausybė, kuri dešimčiai metų garantuoja elektros supirkimą. Tačiau uostas ir pats investuoja ir plėtoja šią veiklą.
„Manau, mes galėtumėm labai stipriai didžiuotis, jeigu mums pavyktų bent dalį tai, kas čia yra daroma, daryti Klaipėdoje. Išnaudojant mūsų žmonių potencialą, mūsų jaunų žmonių pritraukimą, mūsų universitetą, aukštesniąsias mokyklas bei pramonės-laivų statyklos įmones“, – teigė AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „KLASCO“ generalinis direktorius Audrius Pauža.
Mokslininkų teigimu, Lietuvai priklausančioje Baltijos jūros dalyje vėjo jėgainių parkai galėtų atsirasti po kelerių metų. Jau yra parengti du galimybių projektai, kuriems pritarė aplinkosaugininkai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais3
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis1
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas3
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti10
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės5
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...