- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad Europos Sąjungos (ES) mokamos tiesioginės išmokos Lietuvos žemdirbiams privalo būti lygios ES vidurkiui ar bent artėti prie jo. Šalies vadovė kritikuoja ES nevykdant ankstesnio pažado dėl paramos žemės ūkiui, iš tai, jos žodžiais, „yra visiškai nepriimtina“.
„Vertinu (protestą – BNS) kaip nuomonės išsakymą, ir ši nuomonė išties teisinga, nes pirmasis biudžeto pasiūlymas, kurį gavome visos šalys, išties mus nustebino, ypač Lietuvą ir mūsų regioną. Tai, ką suderėjome prieš 7 metus ir ką turėtų gauti mūsų valstybės žemdirbiai 2020 metais, dar gerokai atsiliekame“, – LRT televizijai sakė prezidentė, Briuselyje dalyvaujanti Europos Vadovų Taryboje. Taip ji komentavo Lietuvos žemdirbių Briuselyje rengiamą protesto akciją, reikalaujant didesnių ES tiesioginių išmokų.
Anot jos, po beveik 15 metų narystės ES Lietuvos žemdirbiai privalo gauti ES šalims mokamą vidurkį arba bent jau artėti prie jo.
„Realiai nevykdomas pažadas, vienbalsiškai suderėtas Europos Taryboje – pasirašyta, prabalsuota, ratifikuota. 7 metų biudžeto paketo dalis dėl žemės ūkio paramos nėra vykdoma iki šiol, o nauji pasiūlymai nuo tos nevykdytos sumos prasideda, iš tai yra visiškai nepriimtina“,– teigė D. Grybauskaitė.
Ji taip pat pabrėžė, kad jei Didžioji Britanija išstos iš ES be susitarimo, bendras ES biudžetas sumažės apie 15 mlrd. eurų kasmet, o tai gali sumažinti finansavimą visoms sritims – ne tik žemės ūkiui, bet ir struktūriniams fondams.
Prezidentės teigimu, šiuo metu Taryboje apie žemės ūkį nediskutuojama, tačiau žemdirbių išsakyta pozicija – svarbi.
„Viskas priklauso nuo politinės valios ir pasirengimo, bet labai didelė rizika, jei užsitęs derybos dėl „Brexit“, kad Europos biudžeto 7 metų derybos gali prasidėti jau su kitu parlamentu ir baigtis vėliausiai 2020 metų kovą“, – teigė D. Grybauskaitė.
Lietuvos žemdirbiai, reikalaudami didesnių ES tiesioginių išmokų, ketvirtadienį 15 val. Briuselyje rengia protesto akciją. Be Lietuvos, joje dalyvauja Lenkijos, Latvijos ir Čekijos žemdirbių atstovai.
2013 metais Europos Vadovų Taryboje buvo sutarta, kad 2019 metų pabaigoje Lietuvos ūkininkai gaus ne mažiau nei 196 eurus už hektarą. Šiuo metu ūkininkai gauna 170 eurų, o Europos Komisijos siūlymu, 180 eurų Lietuva gaus tik 2027 metais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti2
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis9
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės4
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?5
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose4
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai9
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...