ES dugne

Lietuvos netenkina Komisijos siūlymas dėl tiesioginių žemės išmokų. ES jau dabar nesilaiko savo 2013 m. prisiimto įsipareigojimo, kad tiesioginės išmokos Lietuvos žemdirbiams 2020 m. sieks 196 eurus už hektarą. O naujajame septynerių metų biudžete jos nebus pakankamai sparčiai didinamos, kad pasiektų ES vidurkį.

Siekdami didesnių išmokų, Baltijos šalių ūkininkai Briuselyje rengia protesto akciją. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos narys iš Kėdainių Darius Jasulevičius sako,  jog šalies ūkininkai nori, kad ES sulygintų išmokas už žemės ūkio naudmenas.

„Dabar mūsų, latvių, estų, išmokos yra mažiausios. Mes esame ES dugne – rinka bendra, o išmokos mažos. Nuo 2013 m. mums buvo žadėta, kad išmokos bus didinamos konvergacijos būdu. Truputėlį „numeta“ mums, kad tylėtume, ir viskas“, – teigia D. Jasulevičius.

„Mes neprašome jokių išskirtinių teisių, tik norime solidarumo ir teisybės, nes rinka ta pati, trąšos tiek pat kainuoja, chemikalai ir visos priemonės tiek pat kainuoja, o parduoti produkciją turime už tą pačią kainą“, – aiškina jis.

Didelis skirtumas

Išmokos už žemės ūkio naudmenas, lyginant su Pietų Europa, Graikija, Lietuvoje skiriasi kartais, tikina D. Jasulevičius. „Didžiausia išmoka ES yra 270 eurų, mūsų vidurkis yra 120-130 eurų. Latvijoje išmokos dar mažesnės – jie gauna 97 eurus. Mes esame ignoruojami“, – įsitikinęs jis.

Prezidentė sakė, kad darys viską ir tokios akcijos yra geras dalykas. Žadėjo, kad tai nebus paskutiniai mitingai, nes visa ši politika keisis nuo 2019 m.

Europos Komisija mėgina įrodyti, kad Lietuvoje žemė yra pigesnė. „Bet juk dabar, pagal įstatymus, mūsų žemę bet kuris ūkininkas iš Vakarų Europos gali pirkti. Faktas tas, kad neprašome jokių išskirtinių sąlygų, tik norime teisybės ir pažadų vykdymo. Nesiruošiame kaip prancūzai deginti padangų, bet norime priminti, kad sutartys ir pažadai turi būti įvykdyti. Tai turėjo būti padaryta jau 2014 m., bet mes, lietuviai, esame kantrūs, vis tikimės teisybės. Mums reikia apie save priminti, kad savo aukštuose kabinetuose mūsų nepamirštų“, – žvelgdamas į prabangius Europos Komisijos komplekso pastatus sako D. Jasulevičius.

„Dvi paras autobusais važiavome į Briuselį, kad tris valandas čia pastovėtume“, – pridūrė jis.

Prezidentė žada pokyčius

Pirmoji iš Baltijos šalių prezidentų su protesto akcijos dalyviais pasikalbėti atvyko prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji mitingo dalyvius tikino, kad stengiasi ir toliau stengsis dėl žemės naudmenų išmokų Lietuvoje suvienodinimo ir jo priartinimo prie ES vidurkio.

„Prezidentė sakė, kad darys viską ir tokios akcijos yra geras dalykas. Žadėjo, kad tai nebus paskutiniai mitingai, nes visa ši politika keisis nuo 2019 m.“, –sako iš Rokiškio atvykęs grūdų augintojų asociacijos narys, jaunas ūkininkas Vidas.

„Ji taip pat palinkėjo gerų dainų ir nesušalti“, – priduria jis.

„Mes tikime prezidente, ji turi svarų žodį Europoje ir visoje Taryboje, Komisijoje“, – neabejoja Vidas.