Bus tikrinami tik grėsmę nacionaliniam saugumui keliantys investuotojai

  • Teksto dydis:

Užsienio investuotojai iš anksto bus tikrinami tik tuo atveju, jei šalies saugumo struktūros pateiks duomenų, jog investuotojai gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. ES, NATO, EBPO šalių investuotojų speciali Vyriausybės komisija iš anksto netikrins.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Ūkio ministerijos parengtiems pasiūlymams dėl užsienio investuotojų patikros.

„Nutarimo tikslas - užtikrinti, kad nacionaliniam saugumui svarbios įmonės, įrenginiai ir sektoriai, apsaugos vietose esantis turtas būtų apsaugoti nuo grėsmes nacionalinio saugumo interesams keliančių veiksnių. Antras tikslas - padaryti kaip įmanoma efektyvesnę šiuo metu galiojančią investuotojų atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros procedūras. (...) Siekiame būti saugūs ir apsaugoti, žinoti, kas investuoja į mūsų šalį, bet ir sudaryti galimybę neatsiriboti nuo užsienio investuotojų, siekiančių plėtoti savo veiklą mūsų šalyje“, - trečiadienį Vyriausybės posėdyje kalbėjo ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius.

Šiuo metu speciali Vyriausybės komisija vertina visus, kurie ketina investuoti į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčias įmones, objektus ar sritis. Pagal naują tvarką būtų tikrinami tik tie investuotojai, kurių veikla, saugumo struktūrų vertinimu, gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.

ES, NATO, EBPO šalių investuotojai nėra laikomi potencialiai keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, todėl šiems investuotojams išankstinės patikros procedūrą nėra privaloma.

Galutinį sprendimą dėl investuotojų atitikimo nacionaliniam saugumui turėtų priimti Vyriausybė, o ne speciali komisija, kaip yra šiuo metu.

Be to, Vyriausybė pritarė pakoreguoti strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių sąrašą ir į jį įtraukti bendroves „Epso-G“ ir jos valdomą dujų perdavimo įmonę „Amber Grid“, „Lietuvos energijos gamyba“, „Litgas“, „Lietuvos dujų tiekimas“, o išbraukti bendrovę „Detonas“.

Į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių ūkio sektorių sąrašą įtrauktas karinės įrangos sektorius. Šiuo metu yra išskirti energetikos, transporto, informacinių technologijų ir telekomunikacijų, kitų aukštųjų technologijų bei finansų ir kredito sektoriai.

Dėl siūlomų pakeitimų dar turės nuspręsti Seimas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kęstas

Kęstas portretas
Keista su tuo nacionaliniu saugumu ir investuotojais. Yra du kapitalistinių įmonių tipai ir mes turime blogesnįjį: Vienas kapitalistinių įmonių tipas yra kuriantis ką nors naujo, pvz išmaniuosius telefonus. Tokių įmonių Lietuvoje neturime. Užtai gausiai turime antrojo, parazitinio tipo įmonių. Ryškus parazitinio tipo pavyzdys neseniai nuskambėjo Lietuvos spaudoje. Didžiausias alkoholinių gėrimų gamintojas Lietuvoje, Mockaus Stumbras, mums, lietuviams, seniau parduodavo alkoholio už 26,61 mln litų per tris mėnesius. Dalis šios pinigų upės nutekėdavo Eligijaus Masiulio, Gedimino Steponavičiaus ir kitų įtakingų seimūnų papirkimui. Tie balsuodavo už Mockui palankius įstatymus, kad Mockus galėtų išvengti konkurencijos, nepalankių valdžios sprendimų ir gauti papildomas pajamas, vadinamąją rentą.

Kęstas

Kęstas portretas
Dabar mūsų verslas kryžkelėje. Vakarų konkurentai palaipsniui perpranta mūsų konkuravimo būdus ir išvalo jų šalis nuo mūsų įmonių vairuotojų, kurie miega vilkikuose ir tuštinasi pakelėse. Maistas ir drabužiai Lietuvoje kainuoja tiek, kiek Vakaruose, todėl mes negalime dirbti už žymiai mažesnius atlyginimus, negu Vakaruose. Todėl eksportu paremti Lietuvos verslai neišlaiko konkurencijos. Kas užimtų jų vietą, priklauso nuo mūsų visų. Kovokime, kad turėtume ką nors naujo kuriančius verslus, o ne tik parazitinės rentos gavėjus, kaip iki šiol. Daugiau apie tai - guglinant žodžius apie mokslą-studijas-ekonomiką.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių