- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Beveik dviem trečdaliams lietuvių rūpi, kokį turtą senatvėje jie paliks vaikams, o labiausiai tuo yra susirūpinę vyresni nei 60-ies metų asmenys.
Tokius rezultatus atskleidė kasmetinė specializuoto paskolų banko „Bigbank“ užsakymu tyrimų bendrovės „Vilmorus“ atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Banko atstovai sako, kad lietuvių susirūpinimas savo vaikų gerove lemia ir jų finansinio elgesio motyvus.
63 proc. respondentų, paklausti, ar galvoja kokį turtą paliks savo vaikams senatvėje, atsakė teigiamai. Apie tai negalvojantys nurodė 37 proc. apklausoje dalyvavusių asmenų. Tarp teigiamai atsakiusiųjų itin skyrėsi rezultatai pagal amžiaus grupes: jei apie palikimą vaikams galvojo tik 32,2 proc. 18-29 m. amžiaus respondentų, tai tarp vyresnių nei 30 m. tokių buvo jau daugiau nei pusė, o tarp vyresnių nei 40 m. – du trečdaliai. Labiausiai palikimo klausimais buvo susirūpinę vyresnio amžiaus žmonės: tarp vyresnių nei 60 m. net aštuoni iš dešimties nurodė, kad galvoja apie tai, ką paliks vaikams.
Specializuoto paskolų banko „Bigbank“ Lietuvos filialo vadovas Rolandas Norvilas sako, kad didelis nuošimtis asmenų, kurie rūpinasi palikimu, rodo, kad Lietuvoje tėvų ir vaikų santykiai yra labai glaudūs, o skirtumai tarp amžiaus grupių susidaro dėl natūralaus gyvenimo ciklo.
„Jaunimas linkęs visų pirma susitvarkyti savo buitį, taip pat žmonės susilaukę vaikų vis vyresni, tad vaikų gerovės klausimas jiems nėra toks aktualus. Vyresni respondentai gerokai daugiau skiria dėmesio vaikų gerovei tiek dabar, tiek galvojant apie ateitį, nes jie jau būna pasirūpinę savimi. Tas veikia ir jų finansinę elgseną. Pavyzdžiui, kalbant apie paskolas būsto remontui, matome, kad skiriasi motyvai: jaunimas linkęs investuoti į savo buities pagerinimą, tuo tarpu vyresni žmonės galvoja apie turto, kuris atiteks vaikams, vertės padidinimą“, – nurodo R. Norvilas.
Didesnių pajamų asmenys turi daugiau galimybių investuoti į geresnį vaikų išsilavinimą ir turto klausimas nebebūna toks aktualus.
Kaip parodė apklausos rezultatai, rūpinimasis vaikų ateitimi susijęs su lytimi ir išsilavinimu. Moterys linkusios labiau rūpintis vaikų gerove, nei vyrai: 66 proc. moterų teigė, kad jos galvoja apie palikimą savo vaikams, kai tarp vyrų tokių buvo 59 proc. Aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys labiau linkę galvoti apie vaikų ateitį, nei turintys vidurinį ar aukštesnį.
Labiausiai palikimo klausimais buvo susirūpinę vidutinių pajamų asmenys, kai žemesnių ir aukštesnių pajamų tam skyrė mažiau dėmesio. R. Norvilas teigia, kad finansinė padėtis susijusi su galimybėmis taupyti ateičiai, o aukštesnes pajamas turintys asmenys gali sau leisti rūpintis vaikais ne tik materialiai.
„Žemesnių pajamų asmenys turi gerokai mažiau galimybių taupyti ir kaupti, tai ir atsispindi apklausoje. Vidutinių pajamų respondentai labiausiai linkę rūpintis turtu, nes aukštesnes pajamas gaunantys žmonės dažnai būna gerai apsirūpinę finansiškai, tad jiems turto klausimas yra išsprendžiamas savaime. Taip pat didesnių pajamų asmenys turi daugiau galimybių investuoti į geresnį vaikų išsilavinimą ir turto klausimas nebebūna toks aktualus“, – nurodo „Bigbank“ Lietuvos filialo vadovas.
Labiausiai materialine vaikų gerove yra rūpinasi našliai (74 proc.) ir gyvenantys santuokoje (72 proc.), mažiausiai – nevedę (24 proc.) ir gyvenantys kartu nesusituokę (55 proc.). Vilniečiai išsiskyrė sąmoningumu ir galimybėmis taupyti: 7 iš 10 teigė galvojantys apie tai, ką paliks vaikams, kai tarp kitų didmiesčių gyventojų tokių buvo 6 iš 10.
Lyginant su analogiška apklausa, atlikta prieš porą metų, šiek tiek sumažėjo teigiančių, kad rūpinasi vaikų ateitimi. 2015 m. tokių buvo 65 proc. – porą procentinių punktų mažiau nei
2017 m. Pokytį labiausiai lėmė sumažėjęs vidutinio amžiaus asmenų dėmesys vaikų ateičiai: prieš dvejus metus 74 proc. į penktą dešimtį įžengusių respondentų teigė galvojantys apie turtinius vaikų reikalus, kai šiemet tokių buvo 66 proc. Gerokai mažiau galimybių taupyti vaikų ateičiai turi ir žemesnių pajamų asmenys – jų per dvejus metus sumažėjo ketvirtadaliu.
„Bigbank“ užsakymu pirmą kartą reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa apie skolinimąsi buvo atlikta 2015 m. Šiemet ji atlikta trečią kartą. Visoje Lietuvoje buvo apklausti 1002 vyresni nei 18 metų šalies gyventojai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą1
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos1
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą5
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus32
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų3
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę1
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...