- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jau beveik metai kaip „Ryanair“ neišlipa iš didžiausių neramų savo istorijoje. 2017 m. rugsėjį prasidėję nesklandumai, kai buvo atšaukta 2000 skrydžių, tęsiasi iki šiol.
Liepą paskelbti pilotų ir įgulos streikai per patį atostogų įkarštį sujauks apie 54 tūkst. keleivių planus. Prasta vadyba vienoje didžiausių pigių skrydžių bendrovių Europoje pagaliau ima lįsti į paviršių.
Pirmieji masiniai skrydžių trikdžiai 2017 m.
Praėjusiais metais „Ryanair“ buvo pirmoji Europos oro linija susidūrusi su pasauline problema – pilotų trūkumu. Padarytos klaidos atostogų tvarkaraščiuose privertė bendrovę atšaukti 20 tūkst. skrydžių, kuriais keliones buvo susiplanavę daugiau nei puse milijono Europos keleivių. 25 lėktuvų stabdymas bet kuriai kitai tokio tipo bendrovei būtų reiškęs finansinę reorganizaciją, bet tik ne „Ryanair“ – bendrovės vadovas O‘Leary teigė, kad finansiniai oro linijos tikslai išlieka tokie patys. Nepaisant atšauktų skrydžių ir 25 milijonų eurų išmokėtų kompensacijomis, kurias nustato EK 261 reglamentas, lapkričio mėnesį „Ryanair“ paskelbė apie 11 % išaugusį pelną.
Tačiau jau gruodžio mėn. buvo aišku, kad vadovybė, tikėdamasi palaikyti finansinį augimą naudodamasi mažais personalo kaštais, klydo. Pačiame žiemos švenčių įkarštyje Airijos, Vokietijos, Portugalijos, Britanijos ir Italijos pilotai, reikalaudami pripažinti darbuotojų interesus atstovaujančias profsąjungas, pagrasino streiku. Tai buvo ypač tinkamas laikas tokiam veiksmui, nes po rudenį ištikusios krizės, „Ryanair“ negalėjo sau leisti antro nuosmukio vienu pelningiausių metų laikotarpiu. Galiausiai, oro linija pirmą kartą per savo 32 gyvavimo metus pripažino darbuotojus ginančias profsąjungas.
Derybų pradžia
Atėjus 2018 m. balandžiui buvo aišku, kad, nors darbuotojams ir buvo leista kreiptis į profsąjungas, „Ryanair“ nebuvo nusiteikusi rimtai priimti pateiktų reikalavimų. Be didesnio darbo užmokesčio bendrovės pilotai reikalavo skaidresnės pilotų paskirstymo tarp Europos ir Afrikos bazių praktikos, o įgula – darbuotojui palankesnės darbo kultūros ir disciplinuojančių praktikų už nepasiektus pardavimų rodiklius atsisakymo.
Streikai
Nuo balandžio iki liepos mėn. trukusios nesėkmingos derybos privedė prie streikų. Liepos 12 d. Airijoje protestavo 100 iš 350 šioje šalyje dirbančių „Ryanair“ pilotų. 24 val. trukęs streikas sustabdė 30 planuotų skrydžių. Tolimesni streikai numatyti liepos 20, 24 – 26 d. Skaičiuojama, kad, daugiausiai, Europos pietuose atšaukti skrydžiai palies apie 60 tūkst. keleivių. Vien per šias keturias dienas griežtas „Ryanair“ atsisakymas persvarstyti savo vadovavimo politiką keleiviams kainuos dešimtis milijonų eurų viešbučių rezervacijomis, turistiniais turais, susitikimais ir t.t. Dar daugiau, rugpjūčio mėn. streikai planuojami ir Vokietijoje.
Finansinis padengimas
„Matome, kaip „Ryanair“ giriasi savo finansiniais pasiekimais, bet faktas, kad už tai sumoka patys darbuotojai ir keleiviai yra nutylimas. Netinkamas darbo užmokestis ir dešimtys tūkstančių atsauktų vasaros atostogų planų – tai mažų mažiausiai neatsakinga vadyba, kuri nebegali tęstis. Tikime, kad tik pilnai pailsėjusi ir savo darbu patenkinta įgula gali užtikrinti saugius skrydžius 130 milijonų keleivių, kurie kasmet pasirenka „Ryanair“, – teigė Marius Stonkus, skrydžių kompensavimo bendrovės „Skycop“ vadovas. „Jei oro linija turėtų išmokėti skrydžio kompensacijas už savo nekompetentingą poziciją užimtą šių derybų metu, paskutinysis suplanuotas „Ryanair“ darbuotojų streikas kainuotų daugiau nei 20 milijonų eurų kompensacijomis. Vis dėlto, panašu, kad „Ryanair“ šioje situacijoje ne tik nukentės mažiauiai, bet ir susigrąžins patirtus nuostolius – jau dabar stebime vieną po kitos paleidžiamas į pardavimus orientuotas kampanijas.“
Praėjus vos kelioms dienoms po Airijoje praūžusio streiko, pigių skrydžių bendrovė paskelbė apie akciją – pigiausios kelionės nesiekia nė 10 eurų.
„Tai tik dar vienas įrodymas, kad ši oro linija padarys viską, kad tik pasiektų išsikeltus pardavimų ir finansinius tikslus. Bendrovės darbuotojai jau puse metų reikalauja geresnių darbo sąlygų, bet vadovybė atsako su strategijomis, kurios tik padidins srautus. Panašu, kad abejingumas yra vienintelis sprendimas, kurį krizės laikotarpiu gali pasiūlyti O‘Leary“, – komentavo M. Stonkus.
Streikai palies 65 tūkst. keleivių
Iš viso liepos mėn. streikai sujauks apie 65 tūkst. keleivių planus, tačiau juos turėsiančios ginti oro keleivių teisės, dauguma atvejų, lieka bereikšmės. „Streikai vis dar yra priskiriami „išskirtinėms sąlygoms“, todėl „Ryanair“ neturės išmokėti iki 600 eurų siekiančių kompensacijų nukentėjusiems keleiviams. Tiesa, net jei išmokos ir būtų priteistos, tai vis tiek nepadengtų visos moralinės ir fizinės žalos su kuria šiuo metu susiduria atšauktų skrydžių keleiviai. Raginame visus planuojančius kitą savaitę skristi su „Ryanair“ pasitikrinti savo skrydžio statusą. Taip pat, svarbu prisiminti, kad, remiantis įstatymais, visais keleiviais, kurių skrydis vėluoja bent 2 val., privalo būti tinkamai pasirūpinta – tiekiamas maistas, gėrimai ir suteikta prieiga prie interneto, o prireikus – apgyvendinimas ir transportas į / iš oro uosto“, – priminė M. Stonkus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“1
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą4
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje3
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankai
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...
-
Ekspertė patarė, ką daryti, kad jaustumėte mažesnį finansinį stresą2
Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Be to, ...
-
I. Šimonytė: jūros vėjo parko konkursas neįvyko dėl nepalankios padėties rinkoje5
Neįvykus antrajam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad investuotojai galėjo apsigalvoti, nes elektra rinkoje dabar gerokai pigesnė nei buvo Lietu...