- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Afrikiniam kiaulių marui toliau plintant ir baigiant apimti visą Lietuvą, svarstoma nebemokėti išmokų už sumedžiotas suaugusias šernų pateles.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Darius Remeika sako, kad tokia paskata nepasiteisino.
„Turime minčių nutraukti tą skatinimą, nes matome, kad tas šiek tiek padeda, bet mažai. Geriau lėšų skirsime sklaidai ir kontrolei. Vyksta svarstymai. Nemokėsime gal net ir už pateles“ – BNS pranešė D. Remeika.
Jo teigimu, sprendimas bus priimtas po konsultacijų Vyriausybėje.
Dabar 100 eurų išmokas medžiotojai gauna už sumedžiotas vyresnes negu 2 metų pateles. Pernai ši išmoka porai mėnesių buvo padidinta iki 300 eurų, bet kaip parodė praktika, tai medžiotojų nesuviliojo – šernų sumedžiota tik 10-15 proc. daugiau.
Veterinarijos tarnybos duomenimis, šiemet iki liepos tokių išmokų išmokėta už 625 šernes.
D. Remeika sako, kad medžiotojai galėtų labiau prisidėti mažinant šernų populiaciją ir maras plistų lėčiau.
„Šernas brangesnis negu išmoka už jo nušovimą, ir ji nesuvilioja“, – daro išvadą VMVT vadovas.
Po pusmečio maras išplis po visą Lietuvą
D. Remeikos teigimu, šernų maras plinta ir greitai apims visą Lietuvą.
„Virusas ima naujas teritorijas, tik laiko klausimas, kada likusią Žemaitijos dalį apims, ir padengs (sergantys) šernai visą Lietuvos teritoriją (...) Matyt, kokia pusė metų, gal metai ir bus visa Lietuvos teritorija okupuota maru sergančių šernų“, – prognozuoja D. Remeika.
Jo teigimu, paskutiniam šalies regionui, neapimtam šernų maro, – Žemaitijai – didžiausias spaudimas daromas iš Lietuvos rytų, Karaliaučiaus ir Latvijos šiaurės.
Pasak jo, užuot šernus medžioję, medžiotojai nesistengia pristabdyti maro plitimo. Tačiau, anot jo, Lietuvoje maras plinta lėčiau negu kaimyninėse šalyse: „Estijos visa teritorija apimta, Latvijos likę kokie 5-10 proc.“.
Slepiama informacija apie sumedžiotus šernus
D. Remeika neigia įtarimus, kad kai kurie medžiotojai gali slėpti realų sumedžiotų šernų skaičių.
„Tyrimo nepadarysi miške, rajono centre, jie atliekami tik Vilniuje. Priklausomai kada sumedžiotas šernas. Čia ne gaisrinė, niekas nevažiuoja su švyturėliais. Be to, tyrimų skaičius milžiniškas. Užima šiek tiek laiko“, – sakė D. Remeika.
Laboratorijoje, kur tiriami maro atvejai, dirba 12 tyrėjų. Per parą ištiriama apie 300 mėginių, o jeigu užsikrėtė kiaulės, – apie 600. VMVT tikinimu, mėginys ištiriamas per parą.
Šernas brangesnis negu išmoka už jo nušovimą, ir ji nesuvilioja.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovas Kęstutis Mažeika sako, kad tyrimai užtrunka ilgiau nei savaitę: „Medžiotojams yra našta, šerną turi saugoti šaldiklyje, negali net išvežti iš medžioklės plotų. O jeigu sumedžiojama keli ar keliolika šernų?“
K. Mažeika įsitikinęs, kad Maisto ir veterinarijos tarnyba turi dvigubai pagreitinti šernų tyrimus.
„Medžiotojai nuslėpdami šernus, problemą tik gilina, nors turėtų prisidėti prie jos sprendimo, nes valstybė moka už sumedžiotus šernus ir jų utilizavimą. Nes maras plinta į kiaulių ūkius pas ūkininkus“, – BNS sakė Seimo narys.
Anot jo, Vilkaviškio rajono medžiotojų būrelis „Karkliniai“, kuriam priklauso tik 1,6 proc. medžioklės plotų, per pirmą pusmetį sumedžiojo 37 gyvūnus, arba 28 proc. rajone sumedžiotų šernų (134).
„Klubas, turintis 1,6 proc. medžioklės plotų, sumedžioja beveik trečdalį rajono šernų? Atsitiktinumas? Manau, kad ne, nes nepasikeitė nei medžioklės intensyvumas, nei šernų tankumas. Greičiausiai šernai kitur neapskaitomi“, – BNS kalbėjo parlamentaras.
VMVT duomenimis, šiemet kiaulių maras nustatytas 10-yje naujų šalies rajonų, 38-iuose kiaulių ūkiuose, o vien šią savaitę – dar dviejuose ūkiuose, per pusmetį sunaikinta daugiau kaip 2,3 tūkst. kiaulių.
Nuo šių metų pradžios maras patvirtintas daugiau kaip pusantro tūkstančių šernų, o jų gaišenų randama kiekvieną savaitę. Ligos atvejai pastaruoju metu užregistruoti Telšių ir Šilutės rajonų savivaldybėse, kuriose ankščiau šio užkrato nebuvo.
Per pirmąjį pusmetį Lietuvoje sumedžiota apie 14,4 tūkst. šernų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...