- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Virtualioje erdvėje užgimę romantiški santykiai ne visada turi laimingą tęsinį realiame gyvenime. „Swedbank“ saugumo ekspertai įspėja romantikos gerbėjus, kad maloni interneto pažintis vėliau gali virsti gerokai sumenkusia banko sąskaita. Per praėjusius metus bankas užfiksavo ne vieną atvejį, kai nuo vadinamųjų meilės sukčių nukentėjusios klientės moterys neteko pinigų. Didžiausias vienos klientės patirtas nuostolis siekė daugiau kaip 10 tūkst. eurų.
„Praėjusiais metais mūsų banko klientės, susiviliojusios sukčių virtualioje erdvėje pažadais, neteko nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų. Tiesa, nukentėjusiųjų nuo tokio tipo sukčių greičiausiai yra daugiau – supratusios, kad buvo apgautos, paprastai ne visos klientės ryžtasi apie tai pranešti bankui ir policijai“, – komentuoja „Swedbank“ Saugumo patikros tarnybos vadovas Vytautas Krakauskas.
Pasak jo, internetiniai kazanovos gerai išmano psichologiją ir kartais sugeba taip paveikti savo aukas, kad pastarosios net atėjusios į banko skyrių nesiduoda lengvai atkalbamos nuo ketinimo pervesti pinigų į užsienyje esančią sąskaitą.
„Yra pasitaikę atvejų, kai banko darbuotojams yra tekę į pagalbą pakviesti net policijos pareigūnus, su kuriais kartu reikėjo atkalbinėti klientes dėl neapdairaus poelgio. Tuo metu toms klientėms, kurios su nieko nepasitaria ir vykdydamos sukčių nurodymus vis dėlto atlieka pavedimą ir apie tai nepraneša savo bankui, nei banko darbuotojai, nei pareigūnai dažniausiai jau niekuo negali padėti“, − sako V. Krakauskas.
Į bet kokias per internetą užmegztas pažintis reikėtų žvelgti atsargiai ir itin skeptiškai.
Kaip taisyklė, romantikos ieškančioms moterims meilės laiškus ir žinutes rašo vyrai užsieniečiai, kurie su jomis susipažįsta per „Facebook“, taip pat lietuviškus ar užsienio pažinčių portalus. Labiausiai paplitęs sukčių būdas – prisistatyti Afganistane ar kitoje tolimoje šalyje tarnaujančiu kariškiu.
Eksperto teigimu, toks amplua pasirenkamas ne atsitiktinai – taip argumentuojama, kad neva dėl saugumo sumetimų ar karinės tarnybos tvarkos apsimetėlis negali rodyti savo nuotraukų. Vėliau sukčius imasi aktyvesnės taktikos ir praneša, kad netikėtai susidūrė su finansiniais apribojimais ir jam reikia pagalbos. Sukčiai dažniausiai taikosi į vienišas vyresnio amžiaus moteris.
Atkreipę aukos dėmesį ir užsitikrinę jos pasitikėjimą, sukčiai paprašo pervesti pinigų į užsienyje esančią sąskaitą. Taip pat dažnai pasitelkiamos įvairios pinigų perlaidų platformos – per jas sudėtingiau blokuoti pinigų pervedimą ar atsekti galutinį jų gavėją.
„Į bet kokias per internetą užmegztas pažintis reikėtų žvelgti atsargiai ir itin skeptiškai vertinti realiame gyvenime nematytų žmonių prašymus pervesti jiems pinigų. Jei vis dėlto virtualaus nepažįstamojo pažadai nustelbė blaivų protą ir mokėjimo pavedimas jau atliktas, apie tai nedelsiant būtina informuoti savo banką. Delsimas tokiu atveju yra pati didžiausia klaida“, − pabrėžia V. Krakauskas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...