- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Swedbank“ atlikta Baltijos šalių sostinių būsto rinkos analizė rodo, kad vidutinės būsto kainos Taline praėjusiais metais viršijo prieš dešimtmetį stebėtą lygį ir siekė daugiau kaip 1,7 tūkst. eurų už kvadratinį metrą. Vilniuje vidutinės būsto kainos praėjusių metų pabaigoje siekė 1,5 tūkst. eurų už kvadratinį metrą ir buvo 9 proc. mažesnės, palyginti su prieš krizę pasiektu kainų piku. Pigiausiu būstu ir toliau išsiskiria Ryga, kur būstas kainuoja apie 30 proc. mažiau negu prieš dešimtmetį – čia jo kaina siekė vidutiniškai 1 tūkst. eurų už kvadratinį metrą.
„Pastarąjį dešimtmetį Baltijos šalių sostinėse Vilniuje, Rygoje ir Taline fiksavome skirtingą kainų pokytį – po krizės mažiausias kainų nuosmukis buvo Vilniuje, o didžiausiu pokriziniu kainų augimu išsiskyrė Talinas. Praėjusiais 2017 metais būsto kainos augo visose trijose Baltijos šalių sostinėse. Taline būstas vidutiniškai pabrango 8 proc., Vilniuje 7 proc., o Rygoje 4 procentais“, – būsto rinkos duomenis komentuoja Tomas Pulikas, „Swedbank“ gyventojų finansavimo ekspertas.
Nauji būstai brangiausi Talino centre
Kaip rodo „Swedbank“ analizė, didžiausios vidutinės naujo būsto kainos 2017 m. pabaigoje vyravo Talino centre, kur vieno kvadratinio metro kaina siekė nuo 2,3 iki 5 tūkst. eurų. Vilniaus ir Rygos centro lokacijose esančių naujų būstų kainos svyravo tarp 1,7 tūkst. ir 4 tūkst. eurų.
Talinas taip pat išsiskyrė didesnėmis naujų būstų kainomis miegamuosiuose miesto rajonuose – čia vidutinė kvadratinio metro kaina siekė nuo 1,6 iki 2,2 tūkst. eurų. Rygos miegamuosiuose rajonuose toks būstas vidutiniškai kainavo 1,3-2 tūkst. eurų už kvadratinį metrą.
Vilniaus miegamuosiuose rajonuose būsto kainos sudarė nuo 1 iki 1,7 tūkst. eurų už kvadratinį metrą. Tiesa, daugeliu atvejų Vilniuje nauji butai parduodami tik su daline apdaila, todėl reikėtų atsižvelgti į pilnos apdailos kainą, kuri gali sudaryti papildomus 250-400 eurų, skaičiuojant už vieną kvadratinį metrą.
Daugiausiai naujų butų pardavimo sandorių praėjusiais metais buvo sudaryta Vilniuje – čia iš viso parduota apie 3800 naujų butų.
„Daugiausiai naujų butų pardavimo sandorių praėjusiais metais buvo sudaryta Vilniuje – čia iš viso parduota apie 3800 naujų butų. Lyginant naujų butų pardavimo dalis Baltijos šalių sostinėse, Vilniuje naujų butų pardavimai siekė 37 proc. visos butų rinkos, Taline iš visų pernai metais parduotų butų kas ketvirtas buvo naujas butas, Rygoje – kas penktas“, − sako „Swedbank“ gyventojų finansavimo ekspertas.
Mažiausias būsto įperkamumas − Vilniuje
Nors Ryga išsiskiria mažiausiu būsto rinkos aktyvumu, šio miesto gyventojams būstą įpirkti šiuo metu yra paprasčiausia. „Swedbank“ skaičiavimu, Rygoje vidutinis mėnesio atlyginimas, atskaičius mokesčius, atitinka 75 proc. vieno kvadratinio metro būsto kainos.
Antroje vietoje pagal būsto įperkamumą yra Talinas, kuriame vidutinis mėnesio atlyginimas atitinka 67 proc. vieno kvadratinio metro būsto kainos. Vilniuje už vidutinį mėnesio atlyginimą pavyktų įsigyti kiek daugiau nei pusę vieno kvadratinio metro būsto.
Pasak T. Puliko, dėl palyginus spartaus atlyginimų augimo, būsto įperkamumas Rygoje pastaraisiais metais pagerėjo. Vilniuje ir Taline pastaruosius kelerius įperkamumas išlieka aukštas ir beveik nesikeičia − būsto kainų augimas šiuose miestuose prilygsta atlyginimų augimui.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...