Krovinių perviliojimai

Bendra rytinės Baltijos jūros regiono krova 1,5 proc. arba 3,3 mln. tonų mažesnė nei pernai. Labiausiai regione mažėjo anglių ir trąšų krova.

Išlieka aiški tendencija, kai Rusijos Ust Lugos uostas toliau perima krovinius ne tik iš Estijos Talino ar Latvijos Ventspilio ir Rygos uostų, bet ir pačios Rusijos Sankt Peterburgo uosto.

Aiškiausias pavyzdys – trąšų krova. Ji Ust Lugoje šiemet didesnė net 106 proc. arba 983 tūkst. tonų. Tuo tarpu Sankt Peterburge trąšų krova sumažėjo 17,7 proc. arba 789 tūkst. tonų.

Šiemet ryškiai mažiau trąšų krauna ir Klaipėdos uostas. Bendras jo birių krovinių praradimas, pagrinde dėl trąšų siekia per 800 tūkst. tonų. Tai aiškinama pokyčiais pasaulinėje trąšų rinkoje. Tačiau, kodėl tuo pat metu Rygos uosto trąšų krova yra 8 proc. arba 126 tūkst. tonų didesnė nei pernai. Susidaro įspūdis, kad Rygos uostas perima dalį baltarusiškų trąšų, kurios anksčiau buvo kraunamos per Klaipėdą.

Kaltino ir skandalus

Latvijos uostai labiausiai praranda anglių krovinius. Ventspilio uoste anglių krauta 50 proc. mažiau nei pernai arba 1,66 mln. tonų mažiau. Paskutinis laivas su anglimis šiame uoste buvo balandžio mėnesį. Rygos uoste anglių krovos sumažėjimas siekia 19 proc. , o tonomis – net 1,67 mln. tonų.

Anglių krova mažėjo ir Rusijos Ust Lugos uoste – tik ne taip ryškiai – 2 proc. arba 237 tūkst. tonų mažiau nei pernai. Vienintelis Rusijos Vysocko uostas išlaikė ryškų anglių krovos kilimą. Jo krova didesnė 15 proc. arba 455 tūkst. tonų. Bet kitų krovinių šiame uoste smarkiai sumažėjo.

Bendra Rusijos Baltijos jūros regiono krova siekė 135,7 mln. tonų. Ji buvo 2,1 proc. didesnė nei pernai.

Bendrai Latvijos uostų krova šiemet per 7 mėnesius yra 13,7 proc. arba maždaug 6 mln. tonų mažesnė nei pernai. Ventspilio uosto krovos kritimas siekia 22 proc. arba 3,4 mln. tonų, Rygos kritimas – 10,4 proc. arba 2,5 mln. tonų, Liepojos - 1,6 proc. arba 48 tūkst. tonų.

Latvijos uostų kroviniai iškeliauja per pačios Rusijos uostus, dalis krovinių, kaip anglys yra permetamos į Tolimųjų Rytų regioną.

Nepaisant akivaizdaus Rusiškų krovinių perorientavimo į savus uostus iš Latvijos uostų, Rygos uosto administracija svarbiu akcentu, kuris neva mažinantis Rygos krovą iškėlė ir šiais metais išpūstus skandalus dėl Rygos uosto valdymo. Šio uosto administracijos vadovams teko aiškintis teisėsaugai dėl projektų, kurie susiję su uosto veikla.

Skandalai neaplenkė ir Talino uosto. Jie kilo dėl konkursų. Įtarimų dėl neskaidrumo kilo vykdant Talino uosto administracijos užsakymą statyti keturis naujus keltus.

Kaimyninių uostų skandalai iš dalies tarsi persimetė ir į Klaipėdos uostą. Čia įtarus ėmus kyšį buvo sulaikytas vienas iš Uosto direkcijos vadovų, kuris uoste jau nebedirba.

Ne viskas blogai

Tiek Latvijos, tiek iš esmės ir Klaipėdos uosto viltys šiemet siejamos su grūdų krova. Bet lietingas sezonas gali jų krovą ryškiai sumažinti.

Iki šiol grūdų krova visuose rytinės Baltijos uostuose buvo su ryškiu teigiamu aspektu, išskyrus Latvijos Liepojos uostą. Čia grūdų nežymiai mažėjo. Tai aiškinama tuo, kad padidėjo Klaipėdos uosto grūdų krovos pajėgumas. Todėl dalis lietuviškų grūdų, kurie keliavo per Liepojos uostą sugrįžo į Klaipėdą.

Teigiama tendencija yra ir tai, kad rytinės Baltijos jūros regione atsigauna konteinerių krova. Bendrai konteinerių šiemet per 7 mėnesius krauta 1,75 mln. TEU. Ryškus lyderis Sankt Peterburgas, kur konteinerių dalis siekė per 1,02 mln. TEU. Antra – Klaipėda su 250 tūkst. TEU. Rygos uosto dalis sudarė 216 tūkst. TEU, Talino – 112 tūkst. TEU. Ryškiai – net 18 proc. daugiau konteinerių krovė Kaliningrado uostas. Iš viso 106 tūkst. TEU.

Kita ryški rytinės Baltijos uostų veiklos tendencija tai, kad juose daugėjo keleivių ir krovinių jūrų keltuose. Netgi Ventspilio uoste, kur beveik visi krovos rodikliai šiemet yra ryškiai blogesni, krovinių gabenimas jūrų keltais geresnis net 10 proc. Iš viso Ventspilyje „Noord Natie Ventspils Terminals“ į jūrų keltus pakrovė ar iškrovė 1,4 mln. tonų krovinių.